„Literatūrinės slinktys“ – tryliktasis jaunųjų rašytojų ir dailininkų kūrybos rinkinys. Jame publikuojami rašytojų Irmos Kungytės, Gabijos Kopūstaitės, Gintarės Jotautaitės, Kšištofo Kšiveco ir Edgaro Bolšakovo tekstai ir dailininkų Valentinos Arlauskaitės, Orintos Politaitės, Giedrės Mačiulaitytės, Pijaus Firsunin, Benjamino Ančerio darbai.
Girałė
Aprašymas:
Antrajame Sauliaus Spindi albume „Girałė“ girdisi tik kelios simbolinės legendinio dainininko citatos, tik kai kur įpinti elektroniniai garsai, o visa kita – akustiniais instrumentais ir balsais atliekama improvizacinė folklorinė muzika.
Pats muzikos autorius dainuoja, groja bosine ir soline gitara, klavišiniais, mušamaisiais. Pakviestiems dainininkams turbūt nebuvo liepta kuo tiksliau atkartoti Zalansko dainavimo manieros (nors kuo daugiau iš jo pasimokyta – tuo geresnis rezultatas), turbūt prašyta atskleisti savo asmeninį santykį su folkloru. Tad jauni atlikėjai neišlaikė vienos ar kitos dzūkų tarmės ypatybės, neatkartojo vienoje ar kitoje frazėje buvusio „svinguojančio“ ritmo. Jie dainavo savo stiliumi ir stengėsi perteikti klausytojams savo pačių muzikinę ir gyvenimiškąją patirtį.
Naujajame albume nebėra diachroniško skambėjimo, dviejų skirtingų sluoksnių kontrasto, tačiau nebelikę ir šiokio tokio dirbtinumo, muziejiškumo. Senosios dainos nebėra tarsi vazonėliuose susodinti, rūpestingai prižiūrimi reti augalai, jos vėl auginamos dirvoje, leidžia šaknis, gal net pamažu ima augti ir lapoti žaliuojančioje lietuviškų dainų girioje. Pasak autoriaus, jo folklorinė kūryba nutolusi nuo klubinės muzikos, ji labiau primena muziką spektakliui ar kino garso takelį. Panašu, kad Saulių Labanauską įkvepia ir lietuvių dokumentinis kinas, tyrinėjantis žmonių sąsajas su jų gyvenamąja aplinka bei ilgainiui susiklosčiusia vietos kultūra. Jis stengiasi visur įžvelgti savitumą: šiek tiek fiksuoja madingas įtakas, šiuolaikiškus skambesius, tačiau daugiausiai dėmesio skiria esminiams, greitai nepraeinantiems šio amžiaus muzikos bruožams.
Muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys pastebėjo, kad senąsias tradicijas ir modernybę susiejanti Sauliaus kūryba skatina pamąstyti apie mūsų akyse vykstančius pokyčius. „Pačios dainos perša mintį, kad liūdesio tuomečių dzūkų gyvenime buvo daugiau nei džiaugsmo – yra čia vestuvių verkavimas „Sėdziu po langeliu“, o ir šiaip skausmo ir ilgesio per akis. Tačiau Sauliaus Spindi rankose visa tai pavirto melodinga, hipnotizuojančia, jaukumą skleidžiančią muzika“. Tad klausykimės ir galvokime, ką įgyjame, ko netenkame, kas mums brangiausia ir artimiausia.
Austė Nakienė
Kita informacija: