Mano Fabijoniškės

Aprašymas:

ROMUALDAS MIECZKOWSKIS – Fabijoniškių kaime (dabar Vilniaus m.) gimęs, lenkiškai rašantis poetas, 1989 m. leidžiama leidinio „Znad Wilii“ steigėjas ir vyriausiasis redaktorius, nuolat verčiantis į lenkų kalbą ir šiame leidinyje publikuojantis lietuvių rašytojų kūrybą. Anksčiau dirbo spaudos žurnalistu, buvo Lietuvos radijo ir televizijos laidų lenkų kalba vedėjas, aktyviai dalyvavo konferencijose ir diskusijose lenkų tapatybės Lietuvoje ir lietuvių–lenkų kultūrinio bendradarbiavimo klausimais. Jis taip pat fotografuoja, kuria filmus, yra pirmosios Vilniuje lenkų meno galerijos „Znad Wilii“, veikiančios nuo 1995 m., bendrakūrėjis.
Nuo 1994 m. jo iniciatyva Vilniuje ir kitose Lietuvos vietovėse kasmet vyksta tarptautinis poezijos festivalis „Gegužė prie Neries“ („Maj nad Wilią“). R. Mieczkowskis gyvena Varšuvoje, bet festivalio metu kaskart sugrįžta į Vilnių. Autorius yra Lietuvos rašytojų sąjungos, Lenkijos rašytojų asociacijos ir Lenkų kinematografininkų asociacijos narys, daugelio premijų laureatas, už kultūrinę veiklą pelnęs valstybinių apdovanojimų. Yra išleidęs keliolika eilėraščių ir prozos knygų, jo kūrybos vertimai publikuoti antologijoje „Magnus Ducatus Poesis“, kultūrinėje spaudoje.

„Ar ten, kur dabar stūkso daugiabučių dėžutės ir saulėje blyksi stikliniai jų langai, buvo Fabijoniškių kaimas? Buvo. Viena, turtingesnė jo dalis buvo vadinama Amerika, skurdesnė – Korėja. Abejose žydėjo sodai ir gėlės, laukuose triūsė suaugusieji, kiemuose kudakavo vištos, vaikai skaitė knygelę „Apie Jonelį, kurs šunims batus siuvo“.  Sovietų laikais atkaklūs lenkai vis dar gyveno savo gimtosiose sodybose (nors didesni jų pastatai buvo konfiskuoti), liūdnai žvelgdami į jų žemėse plytinčius nusususių kolchozo kukurūzų laukus. Tačiau XX amžiaus devintojo dešimtmečio antroje pusėje į Fabijoniškes ir Pašilaičius įsiveržė miestas. Vietos žmonių protestai nebuvo išgirsti. Mieczkowskių giminės  namų griuvėsiai dar kurį laiką stūksojo kaip kokio filmo dekoracijos. Paskui jų vietoje kilo nauji daugiabučiai, buvo pastatytas vaikų darželis. Iš vaikystės peizažo teliko du klevai, sinalco skonis ant lūpų ir ši knyga, kurioje daug prisiminimų, daug meilės išėjusiems, brangiems, autoriaus vaikystę spalvinga kasdienybe užpildžiusiems artimiesiems“ – BIRUTĖ JONUŠKAITĖ, rašytoja, vertėja

Perskaitęs šią knygą, pradėjau geriau suprasti, kas esu.

Kai kurie šiuolaikinio gyvenimo aspektai tapo aiškesni – kodėl esame tokie, o ne kitokie.

Ir gal pirmą kartą rimtai pagalvojau: kaip jautėsi mano tėvai būdami mano amžiaus?

„Fabijoniškės“ nėra vien apie Vilniaus rajoną:

A. Tai knyga apie tai, kas lieka, kai viskas keičiasi;

B. Tai knyga apie tai, kas išlieka, kai viskas griūva;

C. Tai istorija apie tai, kas mumyse pasilieka, kai pasaulis aplink nyksta.

Kita informacija:

Iš lenkų kalbos vertė: Birutė Jonuškaitė
Redaktorė: Asta Žūkaitė
Korektorė: Daina Opolskaitė
Dizaineris-maketuotojas: Rokas Gelažius
Puslapių skaičius: 145
Leidimo metai: 2025
ISBN: 9786094980046