Dramatiškas laikotarpis atskleidžiamas per studentiško šėlsmo istoriją

Asociacijos “Slinktys” išleista knyga T. Žvirinskio „Manuscriptum discipuli arba studentiška 1990–1991 metų kronika“ - tai pirmas romanas, kurį sukūrė šis literatūrine kūryba užsiimantis vaistininkas. Kaip pasakoja autorius, knygoje pasakojama apie dvejus jauno žmogaus gyvenimo metus, kurie buvo itin reikšmingi Lietuvai ir jam pačiam.

Romano herojus – Kauno medicinos instituto studentas. Knygoje perteikiama ano meto jauno žmogaus ir jo bendraamžių kalbėsena, jausena, pomėgiai ir mentalitetas. Žmonių charakteriai, brėžiami taupia dienoraštine maniera, – įsimenantys, individualizuoti. O per pagrindinio herojaus gyvenimo būdą ir pasaulėžiūrą atsispindi svarbiausi Lietuvos 1990-1991 metų įvykiai. Kaip sako T. Žvirinskis, knygoje nagrinėjamos istorinio virsmo ir skausmingų, bet būtinų pokyčių temos rezonuoja su dabartimi.

Knygos redaktorius Justinas Kubilius teigia: „Romano herojus turi subtilų, o kai reikia – ir šokiruojantį, humoro jausmą, pasireiškiantį ir, tarkim, nenormatyvinės leksikos, būdingos tam laikui, vartojimu, net kelių kalbų kontekstiškai labai motyvuotais keiksmažodžiais. Romano stilius skaidrus ir aiškus, labai vizualus, o „Kaunas – miestas slaunas“ – tarsi gyvas. Žmonių charakteriai, brėžiami taupia dienoraštine maniera, – įsimenantys, individualizuoti.“

T. Žvirinskio požiūriu, kalba yra gyva, ji gyvai sąveikauja su aplinka, todėl kažkas prigyja, kažkas dingsta nebūtyje. “Mano kuklia nuomone, kai kurie romane publikuoti keiksmai ir žargono elementai jau gali būti vertinami kaip istoriniai reliktai”, - teigia knygos autorius.
Romane, parašytame kaip dienoraštis, yra ir autentikos - autoriaus gyvenimo ir išgyvenimų detalių, bet kūrinio negalima vadinti autobiografiniu.

„Autorius nepasiduoda pagundai pulti į publicistiką, retoriką, o atskleidžia tai per studentišką kasdienybę, rūpesčius ir – kas be ko – jaunų žmonių nuotykius, kvailiojimus, draugystes-išdavystes, meilę ir „meiles“. Todėl ir romano herojaus (pasakotojo) pilietiškumas, patriotiniai nusiteikimai ir jausmai neatrodo seklūs, prikišami, bet skleidžiasi natūraliai, kyla iš autentiškų išgyvenimų“, - tvirtina J. Kubilius.

Klausiamas apie knygoje aprašytą laikotarpį, per kurį buvo lemtingų Lietuvai istorinių pokyčių, T. Žvirinskis sako: “Pokyčiai išmokė mane būti laisvu žmogumi. Nepagailėjo įvairiausių išbandymų, virtusių vertinga patirtimi. Ir, žinoma, įkrėtė gyvenimiškos išminties.”
Poetas, prozininkas, vertėjas T. Žvirinskis gimė ir gyvena Vilniuje, o studijavo Kaune - baigė Medicinos universiteto Farmacijos fakultetą. Pradėjęs dirbti, aktyviai prisidėjo prie Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos didmeninio vaistų platinimo sistemos sukūrimo, į Lietuvos rinką įdiegė daug pažangių sveikatinimo produktų.

Nuo 2014 metų jis yra Lietuvos rašytojų, o nuo 2020-ųjų - Lietuvos literatūros vertėjų sąjungų narys.
T. Žvirinskis rašo eilėraščius, smulkiąją prozą, verčia iš anglų, lenkų ir ukrainiečių kalbų. Rašytojo kūryba versta į anglų, lenkų, rusų ir ukrainiečių kalbas.
Bibliografijoje - jau buvo aštuonios šio autoriaus knygos. Dienoraštinis romanas „Manuscriptum discipuli arba studentiška 1990–1991 metų kronika“, išleista asociacijos “Slinktys” - devinta.