Literatūros kasdienybė

„Manuscriptum Discipuli“: svarbus šiuolaikinės Lietuvos istorijos epizodas naujajame Tado Žvirinskio romane

Visai neseniai asociacijos „Slinktys“ leidykla išleido nepaprastai įdomų romaną. Jo autorius – vilnietis rašytojas Tadas Žvirinskis, pagal profesiją vaistininkas, be to, išskirtinis sonetų kūrėjas ir puikus lenkų poezijos vertėjas. Knygoje, kuri vadinasi „Manuscriptum Discipuli“, pateikiamas išgalvotas vilniečio, Kauno medicinos universiteto farmacijos studento, 1990–1991 metų dienoraštis.

Paweł Krupka


Recenzija lenkų kalba publikuota Lenkijos literatų portale pisarze.pl 2021 m. balandžio 6 d.

Tai – laikmetis, kai Lietuva veržliai atsikratė griūvančios sovietinės imperijos jungo. Susidaro įspūdis, kad pasakotojas yra savotiškas autoriaus alter ego, kuris, pasitelkdamas literatūrinį pasakojimą, stengėsi aprašyti savo studijų patirtis šiuo audringu šaliai laikotarpiu.

Visai neseniai asociacijos „Slinktys“ leidykla išleido nepaprastai įdomų romaną. Jo autorius – vilnietis rašytojas Tadas Žvirinskis, pagal profesiją vaistininkas, be to, išskirtinis sonetų kūrėjas ir puikus lenkų poezijos vertėjas. Knygoje, kuri vadinasi „Manuscriptum Discipuli“, pateikiamas išgalvotas vilniečio, Kauno medicinos universiteto farmacijos studento, 1990–1991 metų dienoraštis. Tai – laikmetis, kai Lietuva veržliai atsikratė griūvančios sovietinės imperijos jungo. Susidaro įspūdis, kad pasakotojas yra savotiškas autoriaus alter ego, kuris, pasitelkdamas literatūrinį pasakojimą, stengėsi aprašyti savo studijų patirtis šiuo audringu šaliai laikotarpiu.

Žvirinskis pasirinko dienoraščio formą, leidžiančią sklandžiai ir natūraliai atkurti studentiško gyvenimo atmosferą nepriklausomos Lietuvos atgimimo laikotarpiu. Tarp trijų įžanginių knygos citatų, sudarančių knygos epigrafą, yra senovinis kinų prakeiksmas „Kad tu gyventum įdomiais laikais!“ Lietuvos penkiasdešimtmečių įžengimas į suaugusiųjų gyvenimą sutapo su šalies nepriklausomybės atgavimu, kuriame neapsieita be aukų ir dramatiškų įvykių. Šį procesą lydėjo ideologiniai ir moraliniai pokyčiai, bendras savo šalies ir tautos likimo apmąstymas bei atvirumas išoriniam pasauliui. Romanistas visa tai bando pateikti vidutinio statistinio jauno inteligento – šių procesų ir pokyčių liudytojo ir dalyvio – akimis. Dienoraštis, sudarytas iš kelių dešimčių vieno ar kelių puslapių datuotų įrašų, pasirodė esąs grakštus ir paprastas rėmas jauno lietuvio gyvenimo vaizdams iš praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžios.

Dienoraščio įrašų tematika – tai studento, gyvenančio nuomojamame kambaryje kitame mieste, gyvenimo epizodai. Pateikiami įspūdžiai iš paskaitų ir egzaminų, susitikimų su mylimąja ir draugais. Taip pat – skaitymo, pokalbių įspūdžiai ir tiesiogiai ar per žiniasklaidą stebimi įvykiai. Iš veikėjo-pasakotojo įrašų susipažįstame su tos epochos Lietuvos jaunimo pasauliu. Sužinome, kaip buvo leidžiamas laisvalaikis, kokios knygos buvo skaitomos, kokios muzikos buvo klausomasi ir kaip jaunimas reagavo į tuo metu vykusius audringus socialinius-politinius pokyčius. Susipažįstame su studentų žargonu, kupinu rusicizmų, taip pat citatomis iš kitų kalbų, įskaitant lenkų kalbą. Taip pat susipažįstame su ideologiniu, socialiniu ir estetiniu lietuvių jautrumu, išryškėjusiu besibaigiančios sovietų okupacijos laikotarpiu.

Vidurinė lenkų inteligentijos karta romane „Manuscriptum Discipuli“ tikrai ras daug panašumo su savo studijų laikų patirtimis. Nors XX amžiaus antroje pusėje Lenkijos ir Lietuvos likimai vystėsi šiek tiek skirtingai, jų istorijoje buvo tiek daug bendrų elementų, kad šios kartos sąmoningumas ir jautrumas buvo labai panašus abipus sienos. Studentiško dienoraščio puslapiuose atrandame, kad mūsų kaimynai lietuviai 1990 m. skaitė tas pačias knygas, klausėsi tos pačios muzikos kaip ir mes, patyrė labai panašių socialinių neramumų ir moralinių dilemų. Penkiasdešimtmečiui lenkui „Manuscriptum Discipuli“ atrodo pažįstamas ir natūralus dalykas, primenantis jo akistatą su ankstyvosios pilnametystės prisiminimais.

Manau, kad vienas pagrindinių Žvirinskio knygos privalumų yra natūralumas ir atsiribojimas nuo asmeninės patirties. Labai tikslų šio romano aspekto vertinimą ant knygos viršelio išsakė vienas iš jo redaktorių Justinas Kubilius: „(...) autorius nepasiduoda pagundai papulti į publicistiką, retoriką, o atskleidžia tai per studentišką kasdienybę, rūpesčius ir – kas be ko – jaunų žmonių nuotykius, kvailiojimus, draugystes-išdavystes, meilę ir „meiles“. Pagrindiniai aprašyto laikotarpio politiniai įvykiai, įskaitant 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos, pervadintos į Seimą, nepriklausomybės deklaracija ir 1991 m. sausio 13 d. sovietų armijos įvykdytos Lietuvos protestuotojų žudynės pateikiamos įprasto studentiško gyvenimo fone. Emocinės reakcijos į šiuos įvykius atrodo natūraliai ir tikroviškai, be patoso ir stilizacijos.

Apibendrindamas norėčiau išsakyti savo nuomonę: „Manuscriptum Discipuli“ yra lenkų skaitytojams dėl įvairių priežasčių patraukli knyga, ja turėtų susidomėti lenkų leidėjai. „pisarze.pl“ tinklalapyje skleidžiu žinią tiems, kas domisi lietuvių literatūros populiarinimu Lenkijoje.

Išgalvotas Lietuvos universiteto studento dienoraštis, pristatantis kasdienybę svarbių pokyčių ir įvykių fone, tikrai sulauks nemažo susidomėjimo Lenkijoje. Visų pirma, tarp autoriaus kartos atstovų, bet ne tik. Naujausiosios istorijos populiarumas, augantis susidomėjimas grožine literatūra, susijusia su Lenkija ir jos kaimynėmis ir išgalvoti dokumentai yra puikūs to įrodymai.

Knygą „Manuscriptum Discipuli“galima įsigyti čia