Literatūros kasdienybė

Peržengus kasdienybę

Yra rašytojų, kurių naujų knygų pasirodymas laikui bėgant tampa kasdienybės, netgi rutinos dalimi, ir yra tokių, kurių nauja knyga tampa didžiuliu įvykiu. Iš pastarųjų – aktorė ir režisierė Birutė Mar, 2020 m. pristačiusi naują knygą vaikams – pasaką „Naktukas“ (išleido kūrybos studija „Solo“). Kaip vaikų rašytoja B. Mar debiutavo 2008 m. su knyga „Marija ir Pūkelis“. Antroji knyga – „Princesių sala“ – pasirodė 2011 m. 2014-aisiais išleista knyga „Gėlininkė“.

Rasa Milerytė


Prieš debiutą vaikų literatūroje B. Mar jau buvo išleidusi kelias knygas suaugusiems, o rašyti vaikams, kaip pasakoja viename interviu, ilgai nesiryžo. Net į rašytojo Vytauto V. Landsbergio raginimus pamėginti žiūrėjo skeptiškai. Panašu, kad šiomis dienomis B. Mar vaikų literatūros lauke žengia jau užtikrintai.

Kalbant apie pasaką „Naktukas“ labai svarbu susipažinti su kontekstu, kas gi aktorę ir režisierę įkvepia rašyti. Minėtame interviu ji sako, kad parašyti pirmąją knygą įkvėpė artimos bičiulės dukra, nuolat pasakojusi apie susitikimus su nematoma būtybe. Sykį mergaitė papasakojo Žemėje atsiradusi po to, kai kažkas jai liepė nuo debesėlio leistis žemyn. Šias keistas istorijas B. Mar pradėjo užrašinėti, o vėliau įkomponavo į eilėraščius. Taip ir atsirado pirmoji knyga „Marija ir Pūkelis“. Stebuklingas, už įprasto suvokimo ribų esantis pasaulis vaizduojamas ir kitose autorės knygose vaikams. Vienoje knygoje mergaitė geba kalbėti su gėlėmis, kitoje mažasis skaitytojas susipažįsta su smiltele iš Lietaus ir debesų šalies.

Apie nežemiškų būtybių veikimą rašoma ir naujausioje knygoje „Naktukas“. Naktukas – tai vaiduokliukas, kuris, bekeliaudamas po tolimus, mums nė neįsivaizduojamus pasaulius, vieną dieną atkeliauja į Žemę. Jam čia patinka, tad jis nusprendžia paviešėti ilgiau – pasigrožėti gamta, perprasti žemišką gyvenimą ir susipažinti su žmonėmis.

Naktukas nėra vienintelis žemėje apsistojęs vaiduokliukas. Autorė, aprašydama visiškai realistišką žmonių gyvenimą, lygiagrečiai vaizduoja ir kitą Žemės pasaulį. Tame pasaulyje knibždėte knibžda vaiduoklių. Žinoma, visi jie draugiški ir nė negalvoja kenkti ar gąsdinti žmonių. Pasakoje „Naktukas“ B. Mar pasaulį piešia šiltomis spalvomis, skaitytojui rodomos pozityvios gyvenimo pusės, pabrėžiama draugystės, palaikymo, atjautos svarba. Personažų gyvenime, be abejo, pasitaiko liūdesio, bet, kaip rodoma pasakoje, turint gerų norų, visas bėdas galima išspręsti.

Nuoseklus knygos pasakojimas suskirstytas į 24 skirsnius, kiekviename jų Naktukui atsiveria vis įvairesnis žmonių gyvenimas. Vaiduokliukas turi ypatingą galią pajusti žmonių išgyvenimus, tad labai greitai supranta, kad žmonės kartais jaučiasi nesuprasti, vieniši ir liūdni. Skleidžiantis žmonių pasauliui, ryškėja ir Naktuko paveikslas. Vaiduokliukas įkūnija gėrį, norą pagelbėti, troškimą, kad visi būtų laimingi ir sutartų. Jis padaro tai, ko dėl įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, išdidumo ar baimės pasirodyti silpnais, nepadaro žmonės.

Visi knygos personažai išbaigti, dinamiški ir labai skirtingi. Subtiliais žodžių potėpiais autorė atskleidžia kiekvieno jų vidinį pasaulį ir tų pasaulių dramą. Štai Bachų šeimoje auganti dvylikametė Gertrūda, per gimtadienio šventę paprašyta parodyti, kaip puikiai groja, neištveria. Mergaitė rėkte išrėkia, kad nori būti paprastu vaiku, o tai reiškia – netobula. Ne mokytis groti, o žaisti su draugais. Žvelgiant paviršutiniškai, atrodytų: išlepintos mergaitės kaprizai. Būtent taip situaciją ir supranta Gertrūdos mama. Tačiau Naktukas geba žvelgti giliau: jis supranta, kad mergaitei liūdna ir skaudu.

Dažnu atveju Naktuko pastebėjimai išreiškiami aforizmo arba metaforos forma, įpinant vaikiško naivumo elementą, pavyzdžiui: „<...> jei žmonės supyksta ar užsispiria – jie būna spygliuoti kaip ežiai.“ (p. 44)

Jautrus Naktuko žvilgsnis nukreiptas ne tik į vaikus. Suaugusieji knygoje – irgi labai svarbūs veikėjai. Jie taip pat liūdi, pyksta, išgyvena neviltį. Vieną dieną beklaidžiodamas po miestą Naktukas susidomi miela seneliuke, panašia į raganėlę. Taip knygoje paliečiama apleistumo tema. Ankštuose namuose gyvenanti vieniša seneliukė neturi nieko, tik nuotraukas ir seną katiną. Vartydama nuotraukas ji prisimena savo gyvenimo istoriją, o Naktukas klausydamasis junta namus apėmusį liūdesį.

Naktuką galima interpretuoti kaip stebuklingą itin jautrų draugą. Tokį, kokio ilgisi kiekvienas vaikas. Vaiduokliukas ir pats labai panašus į vaiką: „Pamenu, jis nė nebuvo panašus į vaiduokliuką – šviesiaplaukis, susivėlęs, su baltais naktiniais marškinėliais.“ (p. 7) Jam priskirta ne tik žmogiška išvaizda, bet ir charakterio savybės: smalsumas, atjauta, prisirišimas. Naktuko pamąstymai ir jo būdas steigia vieną iš kertinių knygos idėjų: kiekvieno žmogaus gyvenimas yra vertybė. Galų gale ir pats Naktukas ima svajoti vieną dieną gimti žmogumi.

Svarbią knygos dalį sudaro iliustracijos. Kaip ir kitas B. Mar vaikams skirtas knygas, „Naktuką“ iliustravo dailininkė Kristina Norvilaitė. Iliustracijoms parinktos šviesios, šiltos spalvos, švelnūs pieštuko raštai susilieja su tekstu.

Sekant Naktuko žvilgsnį ir minties kryptį, knygoje skaitytojui neįkyriai, bet įtaigiai diktuojamos vertybinės pamokos. Ne suaugusieji ir net ne vaikai, o būtent vaiduokliukas perpranta gyvenimo paslaptis: „Nors žmonės nemoka atsirasti iš niekur ir vėl tapti nematomi, – mąstė Naktukas, – bet jie moka tiek nuostabių dalykų – važinėti dviračiais ir riedučiais, vairuoti mašinas, net skraidyti lėktuvais... Moka ir visokių neregimų dalykų – mylėti, galvoti, džiaugtis ir liūdėti, pavydėti ir pūstis...“ (p. 34) Pabrėžiant teigiamų jausmų svarbą akcentuojama ir tai, jog negatyvūs jausmai yra natūrali žmogiškos būties dalis. Skaitytojui rodomos nenudailintos būties formos, tarp kurių kviečiama žaisti, džiaugtis, grožėtis, liūdėti, būti visokiais ir į nieką nežiūrėti pernelyg rimtai.

„Naktukas“ – serijos „Birutės Mar knygų vaikams biblioteka“ dalis. Knygą galima įsigyti ir „Slinkčių“ elektroninėje parduotuvėje.