Birutei Jonuškaitei įteikta Antano Miškinio literatūrinė premija

Anot rašytojos Aušros Kaziliūnaitės, „Esamoji“ – „poetinis elementorius, kuriame autorė moko ir mokosi skaityti moteris, jų gyvenimus, rūpesčius, džiaugsmus, nuoskaudas, aistras ir nutylėjimus. Prieš skaitytojo akis veriasi spalvinga moterų pasaulio tipologija, pamatyta per tuščiažodžiauti nemėgstančios poetės objektyvą.“ Knygoje poetė tyrinėja įvairias moterystės patirtis – nuo motinystės iki buvimo meiluže, nuo kasdienių rūpesčių ir buities iki keistų, sapniškų, kone raganiškų moteriškumų. „Aukštaitė per Šv. Antano atlaidus”, „Altruistė“, „Apsėstoji“, „Cinikė“, „Estetė“, „Gedinčioji“, „Gimdančioji“, „Išduotoji“, „Liūdnoji ponia“, „Palaimintoji“, „Sužadėtinė“, „Senstanti“, „Užkalbėtoja“ ir t. t. – tokie yra Birutės Jonuškaitės kuriamų moterų paveikslai.

Moterys šioje knygoje – labai dinamiškos, keičiančios savo pavidalus, jos nėra ikoniškos ir pakylėtos, nes šalia dvasinio gyvenimo patiria ir labai buitiškas kasdienes situacijas. Moteriškumo abėcėle ši knyga pavadinta ne atsitiktinai ir ne tik dėl nagrinėjamų temų platumo, bet ir dėl knygos struktūros – kiekvienas knygos skyrius – vis kita abėcėlės raide, tąja raide prasideda ir skyriaus eilėraščiai.

Laudaciją skaitęs poetas Juozas Žitkauskas pastebėjo, kad „autorė tarsi mums patiems leidžia pasirinkti šios knygos skaitymo kodą: skaityti kaip pavienes istorijas, žiūrėti it į paveikslus, o gal kartu su ja pergyventi vienos moters labai skirtingas, regis tarpusavyje beveik nesuderinamas, būsenas.“ Knygoje ryškus erotiškumas, geismas (gyventi, mylėti ir pan.) tačiau, kaip pabrėžia pati autorė, jai svarbu vaizduoti ne kūniškąjį seksualumą, o dvasinį. Plačiame lietuvių poezijos lauke Birutės Jonuškaitės knyga išsiskiria individualių, neretai – labai skausmingų ir atvirų, būsenų, išgyvenimų perteikimu, plačiai apmąstomu moteriškumu, atidžiai apmąstytomis metaforomis ir tematiniu vientisumu.

Knygą galite įsigyti čia: https://www.slinktys.lt/esamoji.htmlb