Dainava 2022/1

Aprašymas:

Dzūkų kultūros žurnalas „Dainava“, pradėtas leisti 2000 tęsia savo kelionę. Pasirodė jau 43-iasis žurnalo numeris. Jame, kaip paprastai, daug dėmesio, skiriama krašto istorijai, paveldui, etnografijai, dzūkų tarmei, literatūrai, nūdienai. 2022-aisiais Alytus tapo Lietuvos kultūros sostine.

Vida Grišmanauskienė straipsnyje „Alytus sujungia“ apžvelgia miesto, kuriančio kultūros tiltų inžineriją, įsimintiniausius įvykius, renginius, pojūčius, patirtis. Algimantas Černiauskas straipsnyje „Užeiviai „Čiulba ulba“ šviesoje“ pasakoja apie festivalyje „Čiulba ulba“ vykusią diskusiją „Užaivys Dzūkijos kaiman vietos bendruomenės akim: amžinai svecimas ar būsimas viecinis“. Festivalio „Čiulba ulba“ viena sumanytojų ir iniciatorių Eglė Kašėtienė straipsnyje „Dzūkų kultūros renesansas pats savaime neįvyks arba kaip kilo sumanymas rengti festivalį dzūkų kultūros renesansas pats savaime neįvyks arba kaip kilo sumanymas rengti festivalį „Čiulba ulba“ tęsia jau anksčiau pradėtą pasakojimą apie šio sumanymo kūrimą, motyvaciją ir augimą. Rimantės Černiauskaitės-Kėrienės straipsnis „Dingusių jotvingių pėdsakai atvedė į Leipalingį“ primena ir pristato krašto istoriją. Giedrė Karlonaitė straipsnyje „Varėnos ir Druskininkų kraštų gyvenimas Lenkijos okupacijos metais“ pristato savo tyrinėjimų rezultatus ir kviečia prisijungti norinčius ir turinčius ką pasakyti prie jos tyrinėjamos temos. Albinas Čaplikas straipsnyje „Prezidentienė Sofija ir Daugai“ primena Sofijos Smetonienės veiklą, įtaką, nuopelnus. Rita Averkienė straipsnyje „Saulės Lazaravičienės juostos, verbos ir sodai“ pristato šią talentingąją, nuostabią etnokultūros tradicijų puoselėtoją, pelniusią gausybę apdovanojimų, paskatinimų. Dr. Margarita Janušonienė  straipsniu „Alytaus Šv. Angelų sargų bažnyčios sakralinis paveldas“ tęsia Dainavos krašto sakralinio paveldo pristatymą. Dalios Blažulionytės  straipsnyje „Šilinių dzūkų grybavimo tradicija“ grybavimo tradicija pristatoma remiantis pagrindinėmis jos raiškos formomis: miško ir gamtinės aplinkos pažinimu; išskirtiniu grybų suvokimu ir įvardijimu; tikėjimų ir apeiginių praktikų gausa ir gyvybingumu; grybavimo technikos išmanymu ir grybų paruošimo valgyti ar saugoti meistriškumu. Rasa Stanevičiūtė straipsnyje „Dzūkų dirvonų kodai“ pasakoja apie tokiu pat pavadinimu išleistą katalogą, kultūrinius kodus audime ir dainose.Dr. Asta Leskauskaitė  straipsnyje „Kaip kai kuriuos grybus vadina vakarų dzūkai“ pastebi, kad besikeičianti gamta ir grybavimo įpročiai turi įtakos ne tik grybų gausai, bet ir jų pavadinimų kaitai. Scholastika Kavaliauskienė dzūkiškai parašytomis savo gyvenimo patirtimis „Kad neužaugtų ciej vieši kelaliai“ nudžiugins visus tarmės puoselėtojus. Dr. Donata Mitaitė straipsnyje „Dzūkija Alfonso Maldonio poezijoje“ nagrinėja kaip įvairiapusiškai A. Maldonis matė ir į savo poeziją įrašė         Dzūkiją, kokius esmingiausius dalykus atskleidžia poeto kūryba.Vytautas Kaziela straipsnyje „Kartu su miško dvasiom“ apmąsto apie savo apsilankymą Subartonyse, V. Krėvės-Mickevičiaus tėviškėje. Juozas Žitkauskas džiugina dzūkų tarme parašytais eilėraščiais, priverčiančiais su nusijuokti, ir susigraudinti. Žurnale taip pat pristatoma literatų klubų narių „Tėkmė“ bei „Jievaras“ kūryba, apžvelgiamos naujai išleistos knygos.

Kita informacija: