Valdo Aušros eilėraščių knygoje „Chronos ir Kairos” eilėraščiuose juntamas žmogaus – artimo ir tolimo – artumas, jo šiluma ir kvėpavimas. Šventą būties metą užduodama daug klausimų sau, į jų sūkurį įtraukiamas skaitytojas. Dievo akivaizdoje bandoma įminti būties slėpinius, iš naujo atrasti gyvenimo prasmę chronos ir kairos jungtyje. Patirtys kristalizuojasi dienoje, susikaupime, apmąstyme. Iš pačių sielos gelmių išspinduliuoja meilė.
Vidaus tvarkos taisyklės
Aprašymas:
Kārlis Vērdiņš (Karlis Vėrdinis) – daugiabriaunė asmenybė. Poetas, įvairių premijų laureatas, įtakingas kritikas, autoritetingas poezijos redaktorius, įdomus mokslininkas (literatūrologas ir kultūrologas), mokslų daktaras, pasirenkantis netikėtas, mažai tyrinėtas temas, produktyvus poezijos vertėjas iš anglų ir rusų kalbų, knygų vaikams autorius. Dėl tokių aprėpčių ir įtakos literatūros pasaulyje jį būtų galima lyginti su Imantu Ziedoniu (nors pačiam Vērdiņiui vargu ar patiktų toks palyginimas).
Biografijos faktai: gimė 1979 m., vidurinę mokyklą baigė Jelgavoje, studijavo Latvijos kultūros akademijoje. 2009 m. apgynė filologijos daktaro disertaciją. Studijavo lyginamąją literatūrą Washingtono universitete Sent Luise. Dirba Latvijos universiteto Literatūros, tautosakos ir meno institute.
Pirmoji poezijos knyga „Ledlaužiai“ („Ledlauži“) pasirodė 2001 m. Ji buvo apdovanota dienraščio „Diena“ premija ir – retas įvykis! – pakartotinai išleista 2009 m. Kiti poezijos rinkiniai: „Varškė su grietine“ („Biezpiens ar krējumu“, 2004); „Aš“ („Es“, 2008, „Dzejas dienu“ („Poezijos dienų“) premija, dienraščio „Diena“ premija); „Suaugusieji“ („Pieaugušie“, 2015, Metų poezijos knyga); „Gatava poezija“ („Gatava dzeja“, 2020). Rinktinė „Mes“ („Mēs“, 2012).
Poezijos knyga vaikams „Tėtis“ („Tētis“) pelnė Jānio Baltvilko premiją.
K. Vērdiņio poezijos knygos išėjo rusų, lenkų, čekų, anglų, slovėnų, ispanų kalbomis. Jo eilėraštis „Come to Me“ Londono Southbank Centre ekspertų įtrauktas į 50 greatest modern love poems (50 gražiausių šiuolaikinių meilės eilėraščių) sąrašą.
išvertė Williamo Shakespeare’o, Georgo Traklio, Emily Dickinson, Williamo B. Yeatso, Walto Whitmano, Josifo Brodskio ir kitų autorių kūrybos. Publikavo recenzijų ir literatūros tyrinėjimų. Daktaro disertacijos objektas – latvių eilėraštis proza. 2010 m. Pizos (Italija) universitetas išleido K. Vērdiņio monografiją The Social and Political Dimension of the Latvian Prose Poems. Washingtono universitete parengė disertaciją „Tarptautinis modernizmas ir kvyrų jausena. Mažoji literatūra tarpukario Latvijoje“. Už recenzijas apdovanotas Normundo Naumanio meno kritikos premija (2022).
Jis taip pat suredagavo poezijos knygų, sudarė leidinį „Šiuolaikinės literatūros teorijos“ (2013, kartu su Ieva E. Kalniņa), straipsnių rinkinius Queer Stories of Europe (Newcastle: Cambridge Scholars Publishing, 2016), „Latvių literatūra 2007–2015“ (2018) ir kt.
Parašė libretą Jānio Lūsēno miuziklui „Žvaigždės vaikas“ (pagal Oscaro Wilde’o kūrybą).
Kārlis – vienas ryškiausių dabartinių latvių poetų. Jo kūrybą puikiai apibūdino kritikė Anda Baklanė: „Vērdiņš yra vienas iš nedaugelio šiuolaikinių Latvijos poetų; jis azartiškai reflektuoja mūsų laiką – žmonių mąstyseną ir įpročius, tradicijas ir institutus. Jo intonacija ir nuoširdi, ir kandi, ir begėdiška, o trivialios buities detalės atskleidžia fundamentalius klausimus. Nors ši poezija nepretenduoja į pranašo, išminčiaus mokytojo ar visuomenės sąžinės vaidmenį, mano manymu, paradoksaliai vykdo tokias funkcijas – tiktai, užuot gėdinusi, demaskavusi, ji pripažįsta gyvenimo absurdiškumą ir neišvengiamą negražumą, neetiškumą; ir tai skatina ne susvetimėjimą ar neviltį, bet susitaikymą su savo egzistencija, visu jos banalumu ir fiziologiškumu.“
„Vidaus tvarkos taisyklės“, papildančios verstinės latvių poezijos lentynėlę, sudarytos iš K. Vērdiņio rinktinės „Mes“ („Mēs“, 2012), aprėpiančios 2002–2012 m. kūrybą, taip pat iš apdovanoto rinkinio „Suaugusieji“ („Pieaugušie“, 2015).
Kita informacija: