NENADAS VELIČKOVIĆIUS (1962) – bosnių rašytojas ir apžvalgininkas. Gimė ir augo Sarajeve, šiame mieste baigė filologijos studijas. Šiuo metu filologijos mokslų daktaras, dėsto Sarajevo universiteto Filologijos fakultete, Bosnijos ir Hercegovinos PEN centro narys. Kūryba gana gausi, apima romanus ir trumpąją prozą, išsiskiria šmaikščiu stiliumi ir kritišku požiūriu į gimtosios šalies visuomenę, aktualijas ir švietimą. Versta į vokiečių, slovėnų, italų ir kitas kalbas. Jo romanas „Sahib. Impresije iz depresije“ („Sachibas. Impresijos iš depresijos“)pirmą kartą pasirodė 2002 metais. Šioje laiškų forma parašytoje satyrinėje knygoje autorius pavaizdavo homoseksualų britą, su viena iš taikos misijų atvykusį į pokarinę Bosniją. Rimtu tonu parašytuose laiškuose mylimajam britas pasakoja apie šalį, kurioje atsidūrė, jos papročius, istoriją, kasdienybę ir žmones, nors akivaizdu, kad apie Bosnijos aktualijas ir tradicijas nieko nesupranta, o požiūris į šią šalį – kaip pasipūtusio kolonizatoriaus, pasirengusio laukiniams bosniams sukurti geresnį rytojų. Tik kaip ir kieno sąskaita? Ar tikrai bosniai tokie neišmanėliai, o taikos misijos jiems naudingos?
Laiškai iš Mardasavo
Aprašymas:
Po rašytojo ir dailininko Leonardo Gutausko (1938–2021) mirties knygos „Laiškai iš Mardasavo“ sudarytojui, literatūros kritikui Valentinui Sventickui teko peržiūrėti dalį jo literatūrinio palikimo. Skaitydamas eilėraščius, sudėtus į didžiausią aplanką, jis pradėjo žymėtis tuos, kuriuose minimas Mardasavas, to kaimo apylinkės ir realijos: Ūla, Merkys, Merkinė, Zervynos, jose gyvenęs Juozas Aputis ir t. t. Tada ir šmėstelėjo mintis, kad tuos mardasaviškus eilėraščius, nespausdintus knygose, reikia kaip nors „parodyti“. Mintis vyniojosi toliau, nutarta prie L. Gutausko eilėraščių priglausti kitus Mardasavo „atėjūnus“ – dailininką Povilą Ričardą Vaitiekūną ir patį V. Sventicką. Visi trys menininkai Mardasave gyveno ir gyvena arba bent vasaroja. Tad ir į jų kūrybą tas kaimas ir apskritai šilinių dzūkų kraštas savaime atėjęs.
Knygą sudaro 25 Leonardo Gutausko eilėraščiai, 23 Povilo Ričardo Vaitiekūno piešiniai ir 14 Valentino Sventicko dienoraštinių „gurinių“ – esė. Per kūrinius savitai ir patraukliai atsiveria Mardasavas ir visa šilų Dzūkija, žmonių gyvensena, buitis, papročiai, šventės ir kasdienybės. Juose užfiksuota ir tai, ko šiandien jau nepavyktų užfiksuoti. Laiko slinkimas daro savo – ne tik žmonės išsivedami į kitus pasaulius, bet kartu su jais nunyksta ir viena kita tradicija. Meno kūrinio forma – tai tarsi dėžutė, kurioje išsaugoma tai, kas negrįžtama. Tokie ir šie knygoje publikuojami kūriniai. O juos jungia autorių meilė šiam kraštui. Būtina dar kartą akcentuoti, kad visi trys kūrėjai nėra prigimtiniai mardasaviškiai (du iš jų – L. Gutauskas, P. R. Vaitiekūnas net ne dzūkai), o ir jų gyvenamas laikas Mardasve gana skirtingas. Ši knyga tuo ir ypatinga: be vaiksytės nostalgijos, bet su dabarties žavesiu.
Simboliška, kad knyga išleista 2023-iaisiais, Dzūkijos (Dainavos) metais, o lapkričio 6 d. L. Gutauskui būtų sukakę 85 metai.
Autoriai:
Leonardas Gutauskas, eilėraščiai;
Povilas Ričardas Vaitiekūnas, piešiniai;
Valentinas Sventickas, esė.
Knygos sudarytojas – Valentinas Sventickas.
Apimtis – 112 puslapių;
Formatas: 16,5 cm (plotis) x 21 (aukštis) cm;
Viršelis – kietas, spalvotas;
Vidaus popierius matinis, dvispalvė spauda;
Įrišimas: kietas, siūtas, klijuotas.
Kita informacija: