Prieš savaitę baigėsi jaunųjų rašytojų ir dailininkų kūrybos festivalis „Literatūrinės slinktys“. Rugsėjo 12–17 d. besidominčius kultūra sukvietęs į įvairius renginius, festivalis kaip niekad plačiai nusidriekė per regionus. Šiemet kūrybos rinkinio pristatymai, parodų atidarymai ir literatūros skaitymai vyko ne tik sostinėje, bet ir Tauragėje, Utenoje ir Ignalinoje.
Nuo Vilniaus iki Ignalinos ir atgal: festivalis „Literatūrinės slinktys“ baigėsi
2011 m. Vilniuje užgimęs renginys, į kūrybinį vyksmą įtraukęs daugelį tuo metu aktyviai veikusių ir tebeveikiančių jaunųjų kūrėjų, ilgainiui išaugo į visą šalį apimantį reiškinį, o kelionės po regionus tampa vis ryškesniu festivalio skiriamuoju ženklu. Pasak festivalio bendraorganizatorės Rasos Milerytės, tai – džiuginanti tendencija. „Mažesni miestai yra linkę susitelkti į vietinių kūrėjų formuojamą kultūrinį lauką. Svarbu, kad vietinėse kultūrinėse įstaigose kartais suoštų svetimi vėjai. Smagu, kad festivalis prisideda prie tokio pokyčio“, – svarstė R. Milerytė.
Jai pritaria ir asociacijos „Slinktys“, festivalio organizatorės, vadovas, poetas Juozas Žitkauskas. Pasak jo, tokios jaunųjų menininkų kelionės, parodų pristatymai, literatūros skaitymai gali padrąsinti regionuose gyvenančius jaunuolius patiems eksperimentuoti kuriant. „Jei peržiūrėtume Jaunųjų filologų konkursų respublikinių etapų dalyvių sąrašus, pasigestume dalyvių iš kai kurių miestų. Vienas tokių – Utena: jau ne vienus metus uteniškių kūrėjų šiame konkurse nematyti. Galbūt susitikimas su „Literatūrinių slinkčių“ dalyviais juos paskatins paimti rašiklį, popieriaus lapą ir parašyti konkurso vertą tekstą?“ – o vėliau, vylėsi J. Žitkauskas, jų kūrybos sulauks ir „Literatūrinių slinkčių“ rengėjai.
Primename, kad šiemet festivalyje dalyvavo jaunosios dailininkės Augustė Daškevičiūtė, Joana Kairienė, Lilija Gotautaitė, Verdenė Monika Valkiūnaitė ir Adelė Gančierė (pastaroji, beje, kilusi kaip tik iš Utenos) bei jaunieji rašytojai poetai Kornelija Mikalauskaitė, Linas Daugėla, Paulius Aušra, prozininkas Dominykas Matulionis ir dramaturgas Orestas Razumas. Jų kūryba tradiciškai išleista penkių knygelių rinkinyje.
Po tradicinio festivalio atidarymo Vilniuje ir kitų renginių, rugsėjo 15 d. festivalio dalyviai keliavo į Tauragę. Miesto kultūros centre atidaryta festivalio dalyvių paroda, vyko kūrybos skaitymai. Rugsėjo 16-ąją jaunieji rašytojai keliavo į Uteną. Čia dalyvavo Utenos radijo laidoje „Utenos žingsniai“, susitiko su Utenos Dauniškio gimnazijos moksleiviais, o vakarop pakvietė į literatūros skaitymus kavinėje „This.is.coffee“. Po intensyvios dienos festivalio dalyviai patraukė į Ignaliną: ten, sodyboje „Saulėtekis“, kūrybos skaitymų laukė „Meno bangų“ kūrybinės rezidencijos rezidentai: rašytojai, dailininkai, aktoriai ir kompozitoriai. Rugsėjo 17 d. jaunųjų rašytojų ir dailininkų festivalis baigėsi ten, kur ir prasidėjo – Vilniuje, bare „Paviljonas“ vykusiu literatūriniu-muzikiniu performansu.
Spalio 2 d. vienuoliktosios „Literatūrinės slinktys“ dar kartą primins apie save: vietualioje IRGI galerijoje startuos dailininkių darbų paroda. Paprašyta pristatyti parodą, festivalio bendraorganizatorė, parodų kuratorė Emilija Statinaitė sakė: „Festivalio parodoje nardoma tarp žmogiškų ir nežmogiškų būvio formų, tarp nepalaužiančio ir trapiojo laiko, tarp to, kas tikslu ir miglota, su žiupsneliu pasakų, kerėjimų ir praeities vėjų, lengvai kedenančių melsvas užuolaidas. Festivalio dailininkių grupė pasižymi tarpdiscipliniškumu ir atveria dar vieną žvilgsnį į jauną ir šiuolaikinę Lietuvos meno sceną.“
„Slinkčių“ informacija
Siūlome įsigyti:
Laiškai iš Mardasavo
Po rašytojo ir dailininko Leonardo Gutausko (1938–2021) mirties knygos „Laiškai iš Mardasavo“ sudarytojui, literatūros kritikui Valentinui Sventickui teko peržiūrėti dalį jo literatūrinio palikimo. Skaitydamas eilėraščius, sudėtus į didžiausią aplanką, jis pradėjo žymėtis tuos, kuriuose minimas Mardasavas, to kaimo apylinkės ir realijos: Ūla, Merkys, Merkinė, Zervynos, jose gyvenęs Juozas Aputis ir t. t. Tada ir šmėstelėjo mintis, kad tuos mardasaviškus eilėraščius, nespausdintus knygose, reikia kaip nors „parodyti“. Mintis vyniojosi toliau, nutarta prie L. Gutausko eilėraščių priglausti kitus Mardasavo „atėjūnus“ – dailininką Povilą Ričardą Vaitiekūną ir patį V. Sventicką. Visi trys menininkai Mardasave gyveno ir gyvena arba bent vasaroja. Tad ir į jų kūrybą tas kaimas ir apskritai šilinių dzūkų kraštas savaime atėjęs.