Poezija

Naujoji Gvido Latako eilėraščių knyga „Salos“ išsiskiria subtiliu žaismingumu, netikėtomis eilėraščių pabaigomis ir vis sušmėžuojančia ironija. Eilėraščiai sąmoningai nenudailinami iki lyrikos posmų, nevengiama šiurkštesnių, bendrinėje kalboje nevartojamų senoviškų žodžių, taip išplečiant ne tik žodyną, bet ir pasaulėvaizdį. Iš eilėraščio į eilėraštį keliauja mitiniai ir istoriniai veikėjai, vis dažniau – pasakų personažai. Įdomus poezijoje atsiskleidžiąs momentas – santykis su dailininkais ir rašytojais, kadaise kūrusiais ir kuriančiais dabar

Knygoje „Lėtoji“ – naujausi poeto Vytauto Stulpino eilėraščiai, sukurti pastaraisiais metais, taip pat didžiuma trilogijos „Pavėsiai“, „Tolymės“, „Vakarijos“ kūrinių: juos autorius kruopščiai atrinko, redagavo, papildė neseniai parašytais.

Naujame poezijos rinkinyje Gintaro Bleizgio poetinis pasaulis veriasi sodriais, tapybiškais vaizdais. Intensyvus kalbėjimas, vietomis primenantis sąmonės srautą, fiksuoja pasaulio netvarumą ir trapumą. Į tekstus įpinama šiandienos realijų, o asmeninės praeities gretinimas su dabartimi teksto metaforas išaštrina iki lengvai per skaitytojo odą slystančio peilio ašmenų.

Valdo Aušros eilėraščių knygoje „Chronos ir Kairos” eilėraščiuose juntamas žmogaus – artimo ir tolimo – artumas, jo šiluma ir kvėpavimas. Šventą būties metą užduodama daug klausimų sau, į jų sūkurį įtraukiamas skaitytojas. Dievo akivaizdoje bandoma įminti būties slėpinius, iš naujo atrasti gyvenimo prasmę chronos ir kairos jungtyje. Patirtys kristalizuojasi dienoje, susikaupime, apmąstyme. Iš pačių sielos gelmių išspinduliuoja meilė.

Neringos Dangvydės poezija papildo lietuvių literatūros lauką savita ir itin išskirtine pasaulėjauta, kurioje susipina žmogiškosios būties tragizmas ir išmintis, mistinis grožis ir emocinis trapumas, skaudi patirtis ir artumo geismas, subtili erotika ir giluminė seserystė, dermė tarp stebuklinių pasakų elementų ir realybės.

Valdo Daškevičiaus poezijos rinktinę galima įvardinti kaip kūrėjo brandos išraišką. Kruopšti ankstesnių knygų eilėraščių peržiūra ir siūlomi nauji poetiniai tekstai atveria duris į autoriaus pasaulį. Skaitytojas šiame rinkinyje atras puikiai struktūruotą turinį, per eilių teikiamą formų įvairovę atspindintį svarbiausius Valdo kūrybos etapus, įskaitant dabartį. Akylesniesiems pro tuos daugiau nei pusantro šimto eilėraščių, ko gero, nušvis ir mūsų visų ateities perspektyva. Juk ne veltui rinktinės pavadinimas – „Visas likęs laikas“, meistriškai įprasmintas poeto žodžiais.

Tradicinis, tik šiais metais – jubiliejinis, 10-asis jaunųjų menininkų (rašytojų ir dailininkų) kūrybos rinkinys, kurį sudaro šešios knygelės viename aplanke.

Eduardas Saprykinas – naujas vardas lietuvių poezijos kontekstuose. Jo kūryboje, greta gyvenimiškų įžvalgų ir patyrimų, intelektualiai apmąstomi biblinės kultūros ženklai, naratyvai, autoriaus autentiški išgyvenimai papildomi ryšiais su antikinės kultūros daugiaklodiškumu, dominuoja Rytų kultūros ir religijos refleksijos, mitologija. Eilėraščiuose fiksuojami tarpdisciplininio meno potyriai, kurie apima ne tik literatūrą, bet ir muzikos, dailės estetinius motyvus.

Dvikalbėje antologijoje „Aidintys“ publikuojama dešimt ryškiausių jaunųjų Sakartvelo poetų: Aleksas Čigvinadzė, Lija Likokeli, Beka Achalaja, Salomė Benidzė, Nika Lašchija, Ereklė Deisadzė, Giorgis Arabulis, Giorgis Čutlašvilis, Giorgis Šonija, Nini Eliašvili.

Juozo Žitkausko ketvirtojoje poezijos knygoje „Dubeltavos išpažintys. Eilėraščiai lietuviškai ir dzūkiškai” - eilėraščių dialogai, gretinant vieną tekstą dzūkų tarme su kitu sukurtu bendrine kalba. Rinkinyje eilėraščiai tarsi tarpusavyje „kalbasi” temiškai, problemiškai, ritmiškai ir pan. Kertinės knygos temos: atmintis ir jos refleksijos šiandieniniame gyvenime, tėviškės ir gimtosios kalbos, tarmės išskirtinumas, tolstančio laiko pėdsakai.

2020-aisiais rengtame festivalyje „Poezijos tiltai" dalyvavo 107 poetai iš 27 valstybių. Jų kūryba buvo išversta į lietuvių ir lenkų kalbas bei skelbta specialiai šiam festivaliui sukurtoje Facebook paskyroje. Visų šių autorių kūryba lietuvių ir lenkų kalbomis buvo išleista atskiru almanachu ir papildyta Lietuvos menininkų darbais.

Alvydo Valentos poezija ryškiausiai atstovauja egzistencialistinei mūsų poezijos krypčiai. Jo pastarojo meto kūrybai būdingas susitelkimas ties antikos kūryniais, kuriuos jis laisvai interpretuoja, o iš kitos pusės - tarsi naujai pateikia šiuolaikiniam skaitytojui.

Tradicinis jaunųjų menininkų (rašytojų ir dailininkų) kūrybos rinkinys, kurį sudaro penkios knygelės viename aplanke.

Pirmojoje A. Žekevičiaus eilėraščių knygoje „Maratonas” šiuolaikinio žmogaus požiūris į pasaulį, supančią aplinką, tarpusavio santykius išsakomas rupiomis poetinėmis eilėmis.