„Aš nežinau, iš kur atsiranda tekstai, ir žinojimo, kad nežinau, pilnai užtenka. Jie tiesiog atsitinka, pavyzdžiui, žiūrint į judančius žmones, vaikštant palei upę... Ima dėliotis žodžiai, o po jais kuriasi emocinis fonas, tarsi tai, kas cirkuliuoja, tiesiog turi būti užrašyta“, – sako I. Viluckytė.