Proza

Alešas Štegeris (1973) – vienas žymiausių ir labiausiai į užsienio kalbas verčiamų šiuolaikinių slovėnų rašytojų. Yra išleidęs devynias poezijos knygas, tris romanus ir du esė rinkinius. 2024 metais lietuvių kalba pasirodė jo eilėraščių rinkinys „Degantys liežuviai“ (išleido asociacija „Slinktys“). Tačiau A. Štegeris yra ne tik populiarus poetas, bet ir pasaulyje pripažinimo sulaukęs romanistas.

Julija Iliucha (g. 1982 m.) – poetė, prozininkė, žurnalistė, publicistė. Kūryba versta į anglų, vokiečių, italų, bulgarų, vengrų, katalonų, lenkų, švedų, portugalų, lietuvių ir kt. kalbas. Yra pelniusi įvairių apdovanojimų, tarp jų – tarptautinę Olesio Hončaro premiją, Ukrainos ir Vokietijos literatūrinę premiją, tarptautinio literatūrinio konkurso „Žodžio karūnavimas 2018“ prizą. J. Iliucha – socialinio-poetinio multimedijos projekto „Namų ženklas“, skirto Ukrainos karo veteranų reabilitacijai per kūrybą, kuratorė.

Dominykas Matulionis (g. 1998) – jaunosios kartos prozininkas, dramaturgas, baigęs Teatro ir renginių režisūrą LMTA Klaipėdos fakultete. Šiuo metu aktyviai stato teatro spektaklius, yra vienas iš avangardinio žurnalo „Gegutė“ įkūrėjų. D. Matulionio proza publikuota rinkinyje „Literatūrinės slinktys“ (2022), kultūriniame almanache „Baltija“ (2022, 2023, 2024), žurnaluose „Literatūra ir menas“, „Nemunas“. 2023 m. autorius įvertintas Lazdynų Pelėdos literatūrine premija kategorijoje iki 29 metų, 2022 m. pelnė specialų komisijos prizą tarptautiniame jaunųjų kūrėjų konkurse „Prix Laurence“ Liuksemburge, 2022 m. tarptautiniame konkurse „MArteLive“ pateko į pusfinalį.  

Trečioji vilnietiškosios sagos dalis. Kūrinyje susipins dvi istorijos – draudimo kompanijos tyrėjos bandymas atskleisti 1993 m. Vilniuje kilusio paslaptingo gaisro paslaptį ir Andriaus – nuolat grįžtančio romano veikėjo – emigracijos „skersvėjų“ ir meilės trajektorijas Danijoje. Tyrėja bando sugauti nesugaunamą kaltininką, o Andrius – pabėgti nuo savo paties likimo. Kas stipresnė jėga – meilė, nostalgija ar kūrybos vilionė?

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, poeto Vlado Braziūno atsiminimų knyga, kurioje autorius per esė poetinį teksto audinį grįžtą į savo vaikystę, gimtąjį Pasvalį ir iš naujo pereina per savo nugyvento gyvenimo puslapius. Knygoje gausu autentiškų intarpų iš įvairaus laikotarpio (pradedant paauglyste) dienraščių, laiškų.

ROMUALDAS MIECZKOWSKIS – Fabijoniškių kaime (dabar Vilniaus m.) gimęs, lenkiškai rašantis poetas, 1989 m. leidžiama leidinio „Znad Wilii“ steigėjas ir vyriausiasis redaktorius, nuolat verčiantis į lenkų kalbą ir šiame leidinyje publikuojantis lietuvių rašytojų kūrybą. Anksčiau dirbo spaudos žurnalistu, buvo Lietuvos radijo ir televizijos laidų lenkų kalba vedėjas, aktyviai dalyvavo konferencijose ir diskusijose lenkų tapatybės Lietuvoje ir lietuvių–lenkų kultūrinio bendradarbiavimo klausimais. Jis taip pat fotografuoja, kuria filmus, yra pirmosios Vilniuje lenkų meno galerijos „Znad Wilii“, veikiančios nuo 1995 m., bendrakūrėjis. Nuo 1994 m. jo iniciatyva Vilniuje ir kitose Lietuvos vietovėse kasmet vyksta tarptautinis poezijos festivalis „Gegužė prie Neries“ („Maj nad Wilią“). R. Mieczkowskis gyvena Varšuvoje, bet festivalio metu kaskart sugrįžta į Vilnių. Autorius yra Lietuvos rašytojų sąjungos, Lenkijos rašytojų asociacijos ir Lenkų kinematografininkų asociacijos narys, daugelio premijų laureatas, už kultūrinę veiklą pelnęs valstybinių apdovanojimų. Yra išleidęs keliolika eilėraščių ir prozos knygų, jo kūrybos vertimai publikuoti antologijoje „Magnus Ducatus Poesis“, kultūrinėje spaudoje.

Emigracijos, prisitaikymo svetimoje šalyje ir savosios tapatybės tematikai skirtame romane autorė ieško atsakymo, kas jungia ir skiria trijų kartų moteris, dėl įvairių aplinkybių palikusias Lietuvą ir bandžiusias tvirtintis kitoje kultūroje. Už olando ištekėjusi Marta išvyksta gyventi į vyro šalį, stengiasi prisitaikyti prie tradicinio XX a. pradžios Nyderlandų gyvenimo būdo, išgyvena karą, sutuoktinio mirtį.

Vieną vakarą lemtingai pasukęs keliuku, vedančiu pro pelkę, policijos pareigūnas Nojus akis į akį susiduria su joje klaidžiojančia keistai sutrikusia moterimi. Kaip vėliau paaiškėja, ji paslaptingai dingsta, o tirti įvykį imasi policija. Nojui nori nenori tenka susidurti su dingusiosios byla ir prokurore Ieva Sparkis, kuri pasirūpina, kad nuovokus pareigūnas būtų „paskolintas“ jų skyriui ir imtųsi tyrimo. Nojus meta iššūkį surasti dingusiąją Jovitą Blažytę vos per savaitę. Tačiau prokurorė ir pareigūnas susilažina iš... striptizo, kurį teks sušokti pralaimėjusiajam. Dinamiško siužeto aštria ir autentiška leksika parašytas romanas panardins skaitytoją į tikrą detektyvą, kurio intrigą nuolat stiprina lažybų pabaigos laukimas.

Dovilė Zelčiūtė (g. 1959) – poetė, dramaturgė, eseistė. Jos kūryba versta į įvairias užsienio kalbas, Lietuvoje autorė pelnė reikšmingų literatūrinių premijų. D. Zelčiūtė labiau žinoma kaip poetė, tačiau užtikrintai žengia į prozos barus. „Radybos“ – trečiasis tokio žanro kūrinys. Romane išryškėja trys pagrindinės temos, jų centre atsiduria vis kita žmonių grupė: teatro kūrėjai, egzortų dalyviai ir vaikai. Apmąstomi teatralų gyvenimo nuopuoliai, talento susidūrimas su priklausomybėmis, šlovės ir viešumo įtaka asmeniniam gyvenimui. Visi veikėjai išgalvoti, tačiau autorės aprašoma patirtis autentiška. Knyga intriguoja ryškiomis, vaizdingomis egzorcizmo seansų scenomis.

Žmogaus gyvenimo istorija, kupina skaudžių praradimų, atsakomybės savo giminei ir kraštui įsipareigojimų, įtaigiai, sodria autentiška kalba atskleidžiama romane „Julijonas Vilkas“. Pagrindinis kūrinio veikėjas Julijonas Vilkas, pirmojo autorės romano „Vilkų Kampo Eliza“ veikėjų Elžbietos Vilkienės ir Vincento Vilko provaikaitis, regis, patiria daugiau, nei žmogus galėtų patirti. Tačiau asmeninės patirtys, negailestingos netektys jį išaugina ir subrandina. Išlikti, išgyventi, nepamiršti, keršyti, atleisti – toks Julijono gyvenimo kelias veriasi romane.      (Literatūrologė dr. Ilona Čiužauskaitė)

„Romanas „Buveinė“ pasakoja apie seksualumą ir santykius su Dievu, brendimą ir tapsmą. Dienoraščio autorės Terezės įrašai aprėpia 2008–2020 metus, bet juose vis nusikeliama į vaikystę, paauglystę, jaunystę – praeito amžiaus devintą ir dešimtą dešimtmečius. Tarsi koliažas dėliojama moters seksualumo enciklopedija, atveriamos įvairios kūniškumo patirtys, sudarančios kūrinio dramaturgiją (seksas, meilės alkis, liga, mirtis – mūsų kasdienio gyvenimo elementai). Tai ne dienoraštis apie Terezę, tai Terezės kūnas, virtęs dienoraščiu.“ Jūlija Dibovska, literatūros kritikė (Latvija)

Nijolė Raižytė (g. 1958) – prozininkė, muziejininkė, septynių knygų autorė. Naujajame romane „Florentina“ autorė pasakoja apie miestelio bibliotekininkės gyvenimą. Florentina – įskaudinta, apgauta, vieniša moteris, nepaisant visų likimo negandų, sugebėjusi išlaikyti žmogiškąjį orumą, gebanti nesmerkti, besilaikanti aukščiausių moralinių normų. Šalia jos sukasi margų personažų ratas – jie taip pat nuskriausti likimo, patyrę skaudžių nesėkmių, tačiau išmokę atsitiesti. Ekscentriški, neatsispiriantys pagundai dalytis paskalomis, smalsiai besižvalgantys pro kaimynų langus ir ieškantys asmeninės laimės. Kitaip tariant – itin žmogiški, tokie, kokių sutiktume bet kuriame Lietuvos mieste, miestelyje ar kaime. Knygoje ryškus laiko pajautimas, liečiamos tokios svarbios temos kaip tremtis, masinė lietuvių emigracija ieškoti geresnio gyvenimo, santykis su gimtine.

Neringa Zautraitė-Grigorjeva (g. 1978) gimė Rudaminoje (Lazdijų r.). Mokėsi Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijoje. Studijavo Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje (kultūrinės veiklos organizavimo specialybės), vėliau tuomečiame Vilniaus pedagoginiame universitete baigė lietuvių ir anglų filologijos bakalauro, o Vilniaus universitete – edukologijos magistro studijas. Nuo 2004 m. dirba Vilniuje, Sostinės vaikų ir jaunimo centre.   Pedagogė, mokymų rengėja ir lektorė, nacionalinių bei tarptautinių projektų koordinatorė. 2008 m. išleido metodinį leidinį „Kūrybiškas kelias į verslumą“. Romanas „Svajų gaudyklėje“ – pirmoji autorės grožinės literatūros knyga.

„Odė lūzeriui“ – prozos etiudų knyga. Šioje knygoje S. Bareikis aprašo kurioziškas istorijas iš savo gyvenimo ir vaikystės prisiminimus, į šiuos pasakojimus įsiterpia vadinamieji „lūzerio monologai“ ir „istorinės fikcijos“ – drąsiausių etimologijos teorijų verti vietovardžių kilmės aiškinimai. Knyga išsiskiria šmaikščiu, nelauktų viražų kupinu pasakojimo stiliumi, kurį pratęsia ekspresyvūs S. Bareikio piešiniai. „Odė lūzeriui“ atskleidžia, kad S. Bareikis – ne tik talentingas aktorius, pjesių, scenarijų ir dainų autorius, bet ir gabus pasakotojas, valdantis kalbą ir veiksmą, gebantis kurti įtaigias metaforas prozos kalba.

NENADAS VELIČKOVIĆIUS (1962) – bosnių rašytojas ir apžvalgininkas. Gimė ir augo Sarajeve, šiame mieste baigė filologijos studijas. Šiuo metu filologijos mokslų daktaras, dėsto Sarajevo universiteto Filologijos fakultete, Bosnijos ir Hercegovinos PEN centro narys. Kūryba gana gausi, apima romanus ir trumpąją prozą, išsiskiria šmaikščiu stiliumi ir kritišku požiūriu į gimtosios šalies visuomenę, aktualijas ir švietimą. Versta į vokiečių, slovėnų, italų ir kitas kalbas. Jo romanas „Sahib. Impresije iz depresije“ („Sachibas. Impresijos iš depresijos“)pirmą kartą pasirodė 2002 metais. Šioje laiškų forma parašytoje satyrinėje knygoje autorius pavaizdavo homoseksualų britą, su viena iš taikos misijų atvykusį į pokarinę Bosniją. Rimtu tonu parašytuose laiškuose mylimajam britas pasakoja apie šalį, kurioje atsidūrė, jos papročius, istoriją, kasdienybę ir žmones, nors akivaizdu, kad apie Bosnijos aktualijas ir tradicijas nieko nesupranta, o požiūris į šią šalį – kaip pasipūtusio kolonizatoriaus, pasirengusio laukiniams bosniams sukurti geresnį rytojų. Tik kaip ir kieno sąskaita? Ar tikrai bosniai tokie neišmanėliai, o taikos misijos jiems naudingos?

1693 metais Sirakūzusnusiaubia žemės drebėjimas. Po Viskončių rūmų griuvėsiais buvo palaidoti ne tik grafienės Danielos tėvai, bet ir ją dominęs jaunos moters portretas su žalčio medalionu. Kas ji? Jaunoji sicilietė su žalčio medalionu ar Mažoji Lietuva, kuri ir skonį, ir kvapą išsaugojo? Kas ta ,,Žalia varia”? Vartai į naują pradžią, į painius istorijos labirintus? Bandymas kitos tautos kultūroje pamatyti savosios unikalumą? Kaip išlaikyti autentišką tapatybę, kai esi glaudžiai susiję su kitais?  Paslaptinga kelionė po Mažąją Lietuvą, Italiją, Šveicariją nuo XVI iki XXI a. Pasakojimas, turintis detektyvo elementų, apipintas Mažosios Lietuvos mitologijos, istorijos, švietimo idėjų kontekstais. Neilgai trukus, kai romano pradžia užburia ir nepaleidžia, supranti, jog darinėji meistriškai sukonstruotus žalvario vartus. Kas juos atkels ir leisis į šią paslapčių, simbolių kupiną, nepaprastai turtinga kalba parašytą, magišką vaizduotės kelionę, sugrįš iš jos daug turtingesnis nei buvo. Ir nuo tol, lankydamas Olando kepurę, nevalingai dairysis, ar kur nors ant skardžio nestovi dvi išdidžiosios: Žalčių motė ir Bona Sforca.         Rita Latvėnaitė-Kairienė-rašytoja, pedagogė. Knygų Rašaluotų pirštų pėdos (eilėraščiai), Šauksmas (romanas), Civilizuotos mintys apie karvę (novelės), Nesuvalgytos atostogos Šveicarijoje (esė), Kas tas Asis?  (pasaka vaikams) autorė. Kūryba išversta į graikų, kartvelų, lenkų, rusų kalbas.

Gintarė Adomaitytė – rašytoja, literatūrinių premijų laureatė, kurianti prozą suaugusiems, paaugliams, vaikams. Apysaka „Laumžirgių namai“ pirmą kartą pasirodė šio amžiaus pradžioje. Knygoje pasakojama paslaptinga šeimos istorija. Keturiolikmetės Miglės mama guli psichiatrijos ligoninėje, o tėčio ji visai nepažįsta. Mergaitė su pusbroliu gyvena pas tetą paslapčių apgaubtame name prie ežero. Daugelis bijo net prisiartinti prie namo, kad nesusidurtų su buvusio šeimininko šmėkla.

„Literatūrinės slinktys“ – tryliktasis jaunųjų rašytojų ir dailininkų kūrybos rinkinys. Jame publikuojami rašytojų Irmos Kungytės, Gabijos Kopūstaitės, Gintarės Jotautaitės, Kšištofo Kšiveco ir Edgaro Bolšakovo tekstai ir dailininkų Valentinos Arlauskaitės, Orintos Politaitės, Giedrės Mačiulaitytės, Pijaus Firsunin, Benjamino Ančerio darbai.

Artemas Čechas (g. 1985 m.) – garsus ukrainiečių rašytojas. Jo kūriniai išversti į vokiečių, anglų, lenkų, čekų, lietuvių kalbas, publikuoti užsienio periodikoje ir antologijose.

„Edipo dukterys“ – trečiasis autorės romanas.  Romanas „Vilkų marti“ (2003) apdovanotas Vieno lito ir Žemaitės literatūros premijomis, vėliau pasirodė ,,Skyrybų kambariai“ (2008), novelių knyga ,,Tyruliukuose viskas gerai“ (2012), įvertinta Juozo Paukštelio ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės apdovanojimais.  

Pirmosios meilės išbandymai, praleistos pamokos, prekyba psichotropinėmis medžiagomis, savęs paieškos, pastangos nenuvilti draugų ir šeimos, triukšmingi vakarėliai – tokia romano „Robčikas“ veikėjų kasdienybė.

Autobiografinėje knygoje „Žaidimai” arba Lietuvos eksperimentinės muzikos fragmentai autorius Gintas Kraptavičius, elektroninės eksperimentinės muzikos kompozitorius, garso menininkas, pelnęs tarptautinius apdovanojimus, pirmosios industrinės muzikos grupės Lietuvoje Modus įkūrėjas atskleidžia nueitą 50 metų kelią iš provincijos miestelio berniūkščio, augusio tarp sovietinių penkiaaukščių, iki koncertų Niujorko salėse.

Neįprasta meilės istorija įtraukia žodinga, vaizdinga kalba, ironija, saviironija ir intriguojančiu siužetu. 

Jaunystės prisiminimais paremtame pasakojime atkuriamos XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžios nonkonformistinės jaunimo nuotaikos sovietinio režimo atžvilgiu. 

„Lėtapėdis, bet pastebimas. Tuščiaviduris, bet kvapnus. Klaidingas, tačiau nebeištaisomas“, – taip įrašyta viename Ričardo Šileikos dienoraštiniame įraše, pavadintame „Nebūtinas“. Su šiuo žodžiu nesutinku. Būtinas, dar ir kaip. Kas kitas taip smagiai ir taikiai šeštą ryto atsisveikindamas motų prie kūrybinės rezidencijos vartų?

Pirmą kartą išleidžiama Lazdijų krašto rašytojų antologija. Joje – 86 autoriai. Daugiausia poetų, mažiau prozininkų, dar mažiau eseistų, bet yra ir literatūros kritikų, yra ir vertėjų...

Vienuoliktasis jaunųjų kūrėjų festivalis „Literatūrinės slinktys“ vėl kviečia burtis rudenėjančioj gaivoj ir pažinti penkių literatų ir penkių dailininkių kūrybą. Tradiciškai leidžiamas festivalio rinkinys, kuriame kartu su poezija, proza ir dramaturgija publikuojamos tapybos, tekstilės, grafikos kūrinių dokumentacijos.

Vilniaus sekretai: vizijos, atsiminimai, sapnai“ – tai žvilgsnis į šiandienę sostinę ir jos gyventojus. Knygoje ieškoma atsakymų į klausimus: kokios sostinės vizijos? Kokia šio miesto kolektyvinė atmintis? Kas slepiasi jo pasąmonėje? Daug dėmesio skiriama miesto miegamiesiems rajonams.

Tradicinis, tik šiais metais – jubiliejinis, 10-asis jaunųjų menininkų (rašytojų ir dailininkų) kūrybos rinkinys, kurį sudaro šešios knygelės viename aplanke.

Siekti autentikos (ar bent jos regimybės) – viena iš dienoraštinio romano priedermių. Tadas Žvirinskis savajame „Manuscriptum discipuli“ su šiuo uždaviniu susitvarko puikiai. Kauno medicinos instituto studento, būsimo farmacininko, dienoraštis apima 1990–1991 m. laikotarpį – bene įdomiausią ir dramatiškiausią mūsų laiką istoriniu, politiniu, sociologiniu ir, žinoma, dvasiniu požiūriu.  

Ar blondinė tikrai gaus to, ko nori? Apie tai – naujame detektyviniame Viliaus Mačiliūno romane. 

Ką daryti, kai į tavo asmeninį gyvenimą braunasi svetimas žmogus, kuris apie tave žino beveik viską tave persekioja ir nepalieka ramybėje?

Tradicinis jaunųjų menininkų (rašytojų ir dailininkų) kūrybos rinkinys, kurį sudaro penkios knygelės viename aplanke.