„Slinktys“ žada įdomius leidybinius metus ir pristato devynias naujienas

Leidėjas džiaugiasi, kad praėję metai „Slinktims“ buvo itin gausūs: gavus Lietuvos kultūros tarybos paramą, išleista ir debiutantų, ir jau pripažintų lietuvių autorių knygų, o taip pat – ne viena pasaulyje žinomų rašytojų verstinė knyga. Šias knygas pamėgo skaitytojai, teigiamai įvertino ir literatūros kritikai. J. Žitkauskas žada, kad šie metai leidyklai bus dar įdomesni: gruodžio pabaigoje sužinojus, kokių knygų leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba, „Slinktys“ jau planuoja pirmuosius darbus, šiuo metu numatyta išleisti devynias knygas.

Netikėti užsienio literatūros vertimai

Viena laukiamiausių knygų – poetės, Latvijos kultūros akademijos lektorės Annos Auzinos prozos debiutas „Buveinė“. Latvijoje knyga išleista vos 2021 m., bet jau sulaukė plataus pripažinimo, vienas svarbiausių įvertinimų – knyga įtraukta į reikšmingiausių tais metais šalyje išleistų knygų sąrašą, sąraše ji pažymėta pirmuoju numeriu. „Buveinės“, kurią į lietuvių kalbą verčia Audrius Musteikis, laukiama ne tik kaip puikaus literatūros kūrinio, bet ir todėl, kad autorė atvyks ją pristatyti į Vilniaus knygų mugę. Romanas dienoraščio forma pasakoja apie jaunos moters tapsmą, seksualumą, santykius su Dievu (ne veltui kūrinio moto – „Tad pašlovinkit Dievą savo kūne“; žodis „buveinė“ irgi tarsi iš Evangelijų leksikos). Dienoraščio autorės Terezės įrašai aprėpia 2008–2020 metus, tačiau juose daug pasakojama ir apie vaikystę, paauglystę, jaunystę – praėjusio amžiaus devintą ir dešimtą dešimtmečius. Peržvelgiami ir įvairiais aspektais apmąstomi kūniškumo ir lytiškumo atradimai, tai tarsi iš fragmentų sudėstyta moters seksualumo enciklopedija.

„Lygiai taip pat laukiame ir vieno žymiausių ir labiausiai į užsienio kalbas verčiamų šiuolaikinių slovėnų poetų Alešo Štegerio knygos. Pernai išleidome jo poezijos rinkinį „Degantys liežuviai“ (vertė Kristina Tamulevičiūtė), o šįsyk pristatysime romaną „Neverend“. Kaip ir poezijos knygą, romaną verčia poetė K. Tamulevičiūtė, redaguos pernai Jaunosios redaktorės apdovanojimu įvertinta redaktorė Rasa Milerytė. Pernai A. Štegeris jau viešėjo Lietuvoje, jo poetiniai performansai susilaukė didelio susidomėjimo, tad išleidę romaną „Neverend“ vėl pakviesime populiarųjį slovėną į mūsų šalį“, – džiaugiasi J. Žitkauskas ir patikslina, kad knyga bus išleista birželį.

„Neverend“ – distopinis kūrinys, nagrinėjantis konfliktų, karo, traumos ir svajonių logiką. Tai – Jugoslavijos karu paremta kiekvieno karo alegorija. Romane vaizduojami sunkūs laikai. Europos sąjungoje ir kitose pasaulio dalyse siaučia prekybiniai karai, maisto produktai dingsta iš lentynų, ištisos tautos priverstos kovoti dėl išlikimo. Romano centre – jauna skurstanti rašytoja, savo akimis liudijanti kasdienius protestus, ekstremistinių partijų iškilimą, asmens laisvių nykimą ir žmogaus teisių pažeidimus. Anot kritikų, „Neverend“ yra poetiškas ir kritiškas pasakojimas apie tai, kas gresia mums visiems. 2017 m. išleistas romanas jau išverstas į vokiečių, čekų, serbų kalbas, ištraukos pasirodė ispanų, italų, vengrų, prancūzų, kroatų, ukrainiečių, anglų kalbomis. Už šį romaną 2002 m. A. Štegeris apdovanotas prestižiniu tarptautiniu apdovanojimu „Spycher“, Vokietijoje „Neverend“ išrinkta Metų knyga.

Vasarą pasirodys dar vienas itin išskirtinis vertimas – vieno reikšmingiausių lenkų romantizmo laikų poetų ir dramaturgų Julijaus Slovackio eiliuotų dramų knyga „Kordianas. Mindaugas, Lietuvos karalius“, kurią į lietuvių kalbą išvertė profesorė Regina Koženiauskienė. Kaip pasakoja J. Žitkauskas, su Lietuva susijusios dramos „Kordianas“ pirmasis vertimas į lietuvių kalbą ir išleidimas atskira knyga mums itin reikšmingas, nes užpildys spragą, kai Lietuvoje beveik septynis dešimtmečius nebuvo išleista nė viena J. Slovackio knyga. Be to, kadangi knygoje bus publikuojama dar viena drama – „Mindaugas, Lietuvos karalius“ – knyga literatūros mylėtojams taps vartais į šio Lenkijoje itin vertinamo kūrėjo kūrybos visumą.

„Įdomu tai, – sako leidėjas, – kad „Mindaugas, Lietuvos karalius“, skirtingai negu „Kordianas“, kartą jau verstas į lietuvių kalbą – XIX a. tai padarė Vincas Kudirka.“

Dėmesys lietuvių prozai

Pasak poeto J. Žitkausko, „Slinktims“ svarbu aprėpti kuo platesnį autorių, šalių ir žanrų lauką, kad skaitytojams būtų galima pasiūlyti kuo įvairesnės literatūros, todėl leidykla išliks dėmesinga ir lietuvių prozai. Birželį „Slinktys“ išleis Nijolės Marytės Šerniūtės romaną „Julijonas Vilkas“ ir Dovilės Zelčiūtės romaną „Radybos“.

N. M. Šerniūtės romanas „Julijonas Vilkas“ yra dilogija, reikšmingai papildanti 2023 m. išleistą romaną „Vilkų Kampo Eliza“, apdovanotą literatūrine Ievos Simonaitytės premija. Pagrindinis naujojo romano veikėjas – Julijonas Vilkas, Elžbietos Vilkienės ir Vincento Vilko provaikaitis. Aplink jį dėliojamos kitų Vilkų gyvenimo istorijos skleidžiasi ir Didžiojoje, ir Mažojoje Lietuvoje. Autorė, kurdama pirmojo romano tęsinį, išlaiko ir tuos pačius kūrinio konstravimo principus. Tai, kas kitados buvo tikrame gyvenime, kas nutiko N. M. Šerniūtės giminėje, o gal net dažno to krašto žmogaus būtyje ir buityje, perteikti menine forma sukuriant įtikinamą, rupų, gyvą, sodria kalba perteikiamą pasakojimą, pristatant kaimo ir miesto kultūros skirtį ir artimumą. Perteikdama savo romano herojų, ir ypač Julijono Vilko, charakterio niuansus, atkurdama žemaičių ir iš dalies Klaipėdos krašto kalbą, tradicijas, N. M. Šerniūtė siekia autentiškumo. Praeities laikas, kuriame rutuliojasi veikėjų siužetinės linijos, atgyja, regis, viskas vyksta šiomis dienomis ir tik istorija mus nukelia į XX a. pirmąją pusę. JAV gyvenanti rašytoja atvyks į Lietuvą susitikti su skaitytojais, pristatyti naujosios knygos.

Poetė, dramaturgė, eseistė Dovilė Zelčiūtė skaitytojams geriausiai pažįstama iš poezijos knygų. Visgi šį kartą ir ji neria į prozos gelmes ir pristatys skaitytojams novelių romaną „Radybos“, kurio istorijose išryškėja trys pagrindinės temos, o jų centre atsiduria vis kita žmonių grupė: teatro kūrėjai, egzortai ir vaikai. Romane apmąstomi teatro kūrėjų gyvenimo nuopuoliai,  talento susidūrimas su priklausomybėmis, kovos su alkoholizmu, šlovės ir viešumo įtaka asmeniniams gyvenimams, pateikiami egzortų seansų dienoraštiniai užrašai, na o šviesiausia romano linija susijusi su namų šviesa, artimųjų meile ir jos apsauga vaikystei.

„Bene sudėtingiausia žanriniu požiūriu įvardyti Vlado Braziūno knygą „Laikas yra arti. Filotopinės skiautės“, kurią išleisime liepą, – sako J. Žitkauskas. – Ši knyga išskirtinė ne tik gausioje V. Braziūno bibliografijoje, bet ir mūsų literatūros lauke. Tai autobiografinė knyga, bet joje nekasdieniškai, labai kūrybiškai supinti atsiminimo žanras, dokumentika (įvairaus laikmečio dienoraščių ir laiškų įrašai), ne visai tradicinė V. Braziūno stilistikai poezija (išskyrus tarmiškumus, mažiau girdėtą leksiką). Autorius kūrinį konstruoja taip, tarsi savo gyvenimą pasakotų pats sau, į save žvelgdamas iš šių dienų. Tai tarsi dviejų žmonių: vieno prisimenančio, kito augančio tą patį gyvenimą, dialogas, pagardintas patirčių inkliuzais, ieškojimais, apmąstymais.“

Tęsiama serija ir kitos poezijos knygos

„Slinktis“ sunku įsivaizduoti be lietuvių poezijos knygų leidybos, o tokios šiemet numatytos jau trys. Pirmoji, gegužės mėnesį, pasirodys Australijoje gyvenančios, lietuvių ir anglų kalbomis rašančios poetės Lidijos Šimkutės poezijos knyga „Povandeninė kalba“. Ši knyga išsiskiria minimalistine forma, ramiu aplinkos stebėjimu, atkakliu žinojimu, ką norima pasakyti, kaip viskas yra ir kaip turėtų būti. Eilėraščiai išryškina subtilią formą ir trumpą sakinį. „Povandeninė kalba“ – bandymas kuo daugiau minties sutalpinti į kuo mažiau. Knygoje ryški detalių, iš kurių susideda kasdienė šviesotamsa, fiksacija, bandymas tą kasdienybę įžodinti, užčiuopti prarastąjį rojų, suvokti tai, ko nebėra. „Povandeninėje kalboje“ ryškus žodžio taupumas, lakoniškumas, bandymas išsisakyti kuo trumpiau, tiksliau, nušlifuoti frazes, metaforas. Ši knyga aprėpia įvairias temas – nuo kultūrinės dislokacijos iki buitinio pasitenkinimo akimirkų. J. Žitkauskas atkreipia dėmesį, kad šis poezijos rinkinys bus dvikalbis – anglų ir lietuvių kalbomis.

„Kaip leidėją mane džiugina visos „Slinkčių“ leidžiamos knygos, bet šiandien ypač noriu pasidžiaugti, kad vasarą išleisime K. Tamulevičiūtės, su kuria iki šiol labai sklandžiai ir produktyviai bendradarbiavome kaip su vertėja, poezijos knygą darbiniu pavadinimu „Namai“. Tai – antroji poetės knyga. Pirmoji knyga „Gyvybė“ 2023 m. „Metų knygos rinkimuose“ tapo nominante poezijos kategorijoje, 2024 m. įvertinta Zigmo Gėlės premiją. K. Tamulevičiūtė – talentinga viduriniosios lietuvių kartos poetė, tad mums malonu prisidėti prie jos kūrybos sklaidos“, – kalba „Slinkčių“ vadovas J. Žitkauskas.

Poezijos knygoje „Namai“ siekiama aptarti vietas, kuriose žmogui per gyvenimą tenka „pagyventi“. Rinkinio struktūra linijinė, laiko tėkmė krikščioniška. Ši knyga, kaip ir pirmoji, nagrinėja gyvenimo temą, tik iš visai kitos perspektyvos. Abi knygas galima laikyti poetiniu diptiku. „Namuose“ K. Tamulevičiūtė išlaiko savo kūrybos braižą ir tęsia kūrybinę liniją – išlaiko jautrų savistabos ir pasaulio stebėjimo žvilgsnį, pro įvairių metaforų spektrą padedantį pamatyti tai, kas kalbančiajai svarbiausia, kas yra jos pamatai, kuriantys ją ir tuos, kurie yra aplink ją. Tekstai jautrūs, neperkrauti metaforų, juose tikriausia prasme įsikūnija švari būtis –  lengvu, trumpu, lėtu kalbėjimu sakytoja perteikia subtilias būsenas, pirmaprades jausenas.

Pernai „Slinktys“ pradėjo leisti knygų seriją „XX amžiaus modernioji lietuvių poezija“. Sėkmingai išleistos ir auditorijai pristatytos dvi knygos, o rugpjūčio mėnesį pasirodys trečioji – jaunosios kartos literatūros kritiko, pradedančiojo redaktoriaus Martyno Pumpučio sudaryta Kazio Borutos, kurio 120-ąsias gimimo metines minėsime kaip tik šiemet, poezijos rinktinė. Bene geriausiai skaitytojų sąmonėje K. Boruta įsitvirtino kaip žymiojo romano „Baltaragio malūnas“ autorius, tačiau, kaip pastebi poezijos rinktinės sudarytojas M. Pumputis, poezijos tekstai K. Borutos kūrybinėje linijoje ne mažiau svarbūs nei proza. Savo kūrybinį kelią autorius pradėjo būtent nuo poezijos. Poezijoje atsiskleidžia K. Borutos kūrybos bruožai, kuriuos jis perkelia ir į prozą. Visgi K. Borutos poezija verta dėmesio ne tik dėl santykio su proza, ją galima skaityti ir atskirai. Poezijos tekstai svarbūs ir šiuolaikiniams avangardo tyrimams. Kadangi K. Boruta artimesnis „Trečio fronto“ avangardui, jo poetinė kūryba yra reflektuota mažiau (dažniausiai dėmesys telkiamas į „Keturių vėjų“ tekstus). Rinktinė bus sudaryta iš pirmųjų autoriaus rinkinių leidimų ir originalių publikacijų spaudoje, kurios nepateko į rinkinius.

Iliustracijoje:

Kristina Tamulevičiūtė – asmeninio albumo nuotrauka;

Nijolė Marytė Šerniūtė – asmeninio albumo nuotrauka;

Lidija Šimkutė – Vlado Braziūno nuotrauka;

Vladas Braziūnas – Antano Stanevičiaus nuotrauka;

Dovilė Zelčiūtė – Vlado Braziūno nuotrauka;

Anna Auzina – Mārtiņš Zālītis nuotrauka;

Alešas Štegeris – Maja Petrović Šteger nuotrauka;

Julijus Slovackis;

Kazys Boruta.