Prozininkę Rugilę Šataitę kalbina rašytoja, Jaunųjų filologų komisijos narė Daina Opolskaitė...

Kasmet „Poezijos pavasario“ įkarštyje skelbiami ne vienos premijos laureatai, tarp jų Dionizo Poškos bei Salomėjos Nėries. Šiemet D. Poškos premija skirta poetui, dailininkui, medalininkui Gvidui Latakui už naujausią poezijos rinkinį „Salos“, o Salomėjos Nėries – poetui Steponui Algirdui Dačkevičiui už poezijos rinktinę „Skruzdėlynas po šaukštu“. Abi knygas 2022 m. išleido „Slinktys“.

„Slinktys“ dėkoja visiems festivalio „Literatūrinės slinktys“ konkurso dalyviams ir praneša, kad konkursas pratęsiamas iki gegužės 10 dienos. Organizatoriai sako jau sulaukę daug įdomių talentingų autorių kūrinių, tačiau norėtųsi, ypač literatūros srityje, sulaukti didesnės žanrų įvairovės ir jau esamiems dalyviams sudaryti didesnę konkurenciją, kad laureatais butų išrinkti išties to verčiausi.

Storas dulkių sluoksnis per trisdešimt metų apnešė mūsų švietimo sistemos idealus, kadaise bandytus formuoti Meilės Lukšienės ir kitų...

Gailė Garnelytė – jaunosios kartos režisierė, scenaristė. Baigė lietuvių literatūros ir kino dramaturgijos studijas. Įvairių trumpametražių vaidybinių filmų, televizijos laidų scenarijų autorė ir bendraautorė, dokumentinių filmų scenarijų konsultantė.

„<...> Margi šviesoforai pavirto girliandom bevalėm, / liūty nihilistai – ir tie kartais įtiki žalią. / Ir barsto keiksmus kontrolieriai, taksi, mašinistai, / žingsniuoja ėjimą atradęs būtasis taksistas. <...>“ (Alina Borzenkaitė)

„<...> Taip pat dega žuvėdros paryžių / Ir alsuoja žara po lietaus, / Vandeny vienas pastebi kryžių, / Kitas – kilpą. Žvejų nebedaug. // O aš pats toks pat kaltas ir tuščias, / Vis dar debesys plaukia pro grotas, / Pamiršti, kad atleidai, kai rūsčiai / Dega skausmas, bet nedega protas.“ (Linas Daugėla.)
 

Jaunųjų kūrėjų festivalis „Literatūrinės slinktys“ rugsėjo 11–17 dienomis jau dvyliktąjį kartą kvies visos Lietuvos gyventojus susipažinti su jaunųjų rašytojų ir dailininkų kūryba. Šiemet kaip niekada anksti, Pasaulinės poezijos dienos proga, skelbiama jaunųjų menininkų kūrybos konkurso pradžia. Festivalio organizatoriai kviečia ne tik siųsti savo darbus tradiciniam penkių knygelių rinkiniui, bet taip pat aktyviai dalyvauti įprasminant Vilniaus 700 metų jubiliejų.

„Genocidas pasikartojo, mano mažieji skaitytojai žuvo dėl bado, šalčio, apšaudymų ir dehidratacijos. Jų akivaizdoje prievartavo ir žudė motinas ir seseris. Vaikai pražilo, jie tūkstančiais išvežti į prieglaudas Rusijoje. Daugelis mano mažųjų skaitytojų virto pelenais“, – pasakoja rašytoja Kateryna Jehoruškina, kurios knyga vaikams „Mano priverstinės atostogos“ neseniai išleista lietuvių kalba (knygą išvertė Donata Rinkevičienė, išleido „Slinktys“, iliustracijas sukūrė Sofija Avdejeva).

Kateryna Jehoruškina, Kārlis Vērdiņš, Gvidas Latakas, Gintaras Bleizgys, Vainius Bakas, Lina Laura Švedaitė – tokias pavardes vardija „Slinkčių“ atstovai, paklausti apie dalyvavimą sparčiai artėjančioje Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. Ir tai – toli gražu ne viskas, o didžiausia intriga žadama užsukusiems į LEIDYKLOS STENDĄ 5.C01E. Stendą puoš autorinis poeto, dailininko G. Latako kūrinys, kurį bus galima apžiūrėti visas keturias mugės dienas.

„Slinktys“ ką tik išleido trikalbį (lietuvių, anglų, rusų) lietuvių autorių haiku ir senriu rinkinį „Vėjo varpeliai“. Tai – baigiamoji „Vėjų haiku“ knygų trilogijos dalis. Anksčiau trilogijoje išleisti rinkiniai „Vėjo namai“ ir „Vėjo ašmenys“.

Sausio 24 ir 26 dienomis Grigiškių kultūros centre ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekoje vyko vaikų poeto Anzelmo Matučio 100-osioms gimimo metinėms skirti renginiai. Renginiuose taip pat pristatyta nauja „Slinkčių“ išleista Anzelmo Matučio poezijos rinktinė „Kas žmogiuko širdyje“.

„Slinktys“, bendradarbiaudamos su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene ir YIVO institutu, tęsia knygelių, verstų iš jidiš kalbos, seriją. .Visos serijoje „Bibliotekėlė“ išleistos knygos parašytos ir pirmą kartą išleistos XX amžiuje. Leidiniuose pateikiamos autentiškos iliustracijos. Ką tik išleistos dar dvi naujos knygelės: Avrom Reizen ir Chanė Levin kūriniai.

Asketiški, intravertiški, melancholiški – taip apibūdinami jaunosios kartos kompozitoriaus Dominyko Digimo (g. 1993 m.) kūriniai. D. Digimas – aktyvus festivalių ir įvairių projektų dalyvis. Jis – vienas iš šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ įkūrėjų, elektroninių garso praktikų festivalio „Ahead“ bendraįkūrėjas, jo kūriniai ne kartą skambėjo užsienio scenose.

1914 m. Vilniaus Boriso Kleckino leidykla pradėjo leisti pirmą Lenkijoje ir Lietuvoje iliustruotą žurnalą vaikams jidiš kalba Grininke beimelech („Žalieji medeliai“). Šis žurnalas buvo sumanytas kaip smagus laisvalaikio skaitinys įvairaus amžiaus vaikams ir kaip ugdymo priemonė. Žurnalo pagrindu parengta žydų vaikų literatūros antologija „Žalieji medeliai“, kurią išleido „Slinktys“.

Paskutiniame šių metų vaizdo įraše savo kūrybą skaito jaunosios kartos prozininkas Dominykas Matulionis.

Pasitikdamos šimtąsias vaikų poeto Anzelmo Matučio (1923–1985) gimimo metines „Slinktys“ pristato naują jo kūrybos rinktinę „Kas žmogiuko širdyje“, kurioje publikuojamos poemos „Girios televizorius“, „Drevinukas“ ir eilėraščiai.

Monika Baltrušaitytė – žurnalistė, rašytoja. 2017 m. savo kūrybą publikavo „Literatūrinių slinkčių“ rinkinyje, o 2018 m., laimėjusi Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamą Pirmosios knygos konkursą, skaitytojams pristatė novelių rinkinį „Išėję prie upės“.

Dovilė Bagdonaitė. Takeliai_žolėje. Eilėraščiai. Vilnius: Bazilisko ambasada, 2022 m., 116 p.
Antrojoje Dovilės Bagdonaitės knygoje „Takeliai­­_žolėje“ autorei svarbu išsigryninti, apie ką sukasi gyvenimas, ir suvokti, kas yra tikra. Jai svarbus vizualumas, juo bandoma perteikti kai kuriuos eilėraščius.

Kultūros žurnalo jaunimui „Pašvaistė“, leidžiamo nuo 2009 m., redakcijoje – nemenki pasikeitimai: redaktorės pareigų imasi Neda Letukytė. Naujoji redaktorė sako į šią veiklą nerianti entuziastingai ir pasakoja sieksianti, kad žurnalas būtų aktualus ir patrauklus jauniesiems skaitytojams, drąsus ir atviras eksperimentams. Pasak N. Letukytės, nors „Pašvaistė“ neatstos nei apsilankymo teatre, nei puikios knygos ar filmo, bet gali sudominti ir patarti, kokiu autoriumi pasidomėti, rekomenduoti, ko nepraleisti Lietuvos kultūros lauke, supažindinti su būdais patirti ir išgyventi kultūrą.

Ir spalį atsitiko įvairių literatūrinių renginių, poezijos skaitymo publikai. Nuvykom į Semeliškių gimnaziją, kur vyko susitikimas su mokiniais...

Prasidėjo portalo 15min.lt šeštą kartą organizuojami geriausių knygų rinkimai, kurių tikslas – atkreipti dėmesį į vertingus lietuvių rašytojų ir verstinius kūrinius, autorius ir vertėjus, skatinti skaitymą. Geriausios knygos, kurias atrinko literatūros ekspertų komisija, renkamos šešiose kategorijose, šiemet tarp pretendentų – keturi „Slinkčių“ leidiniai.

Prancūzų instituto mediatekoje gruodžio 1 dieną vyko šiuolaikinės prancūzų poezijos vakaras ir antologijos „Šokantis mistralis“ pristatymas (išleido „Slinktys“, 2022 m.). Renginio metu poetas, vertėjas, antologijos sudarytojas Dainius Gintalas aptarė antologiją, jos sudarymo principus.

Besibaigiant lapkričiui į knygynus iškeliavo „Slinkčių“ išleista Viliaus Mačiliūno detektyvinėknyga vaikams „Sekliai nesnaudžia“. Tai – jau antroji buvusio kriminalisto knyga mažiesiemsskaitytojams. Pirmoji – „Kas pagrobė mokytoją?“ – sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo, todėl autorius nutarė pratęsti mažųjų detektyvų, 4b klasės mokinių, nuotykius.

BBC Ukraine paskelbė 2022 m. geriausių ukrainiečių knygų trumpąjį sąrašą. Į šį sąrašą pateko ir Katerynos Jehoruškinos knyga vaikams „Mano priverstinės atostogos“, kurią į lietuvių kalbą išvertė Donata Rinkevičienė, o 2023-aisiais išleisti planuoja „Slinktys“.

Ir šiemet, vos rudeniui įsirioglinus į kalendorių, įvyko tradicinis „Literatūrinių slinkčių“ festivalis. Jo metu išleistas rinkinys, kuriame nugulė mano, Kornelijos Mikalauskaitės ir Pauliaus Aušros poezija, Dominyko Matulionio proza, Oresto Razumo drama, dailininkių Augustės Daškevičiūtės, Adelės Gančierės, Lilijos Gotautaitės, Joanos Kairienės ir Verdenės Monikos Valkiūnaitės kūriniai.

Vilniuje, Karoliniškių bibliotekoje, pristatyta šiemet „Slinkčių” drauge su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene išleista Mani Leib knygelė „Pasakaitė eilėmis apie mamą su trimis sūnumis”. Iš jidiš kalbos ją išvertė Miglė Anušauskaitė ir Vainius Bakas. Originalusis knygelės leidimas pasirodė 1940 m. Vilniuje, leidykloje „Cišo”.

Literatūros ir muzikos festivalis „Karoliniškių ruduo“ grįžta. Antrą kartą vyksiantis asociacijos „Slinktys“ ir Vilniaus miesto savivaldybės Centrinės bibliotekos Karoliniškių filialo organizuojamas festivalis spalio 7 ir 10–15 d. išsiilgusius meno pakvies į trylika įvairių renginių, kurių metu prisiminsime tokias mūsų kultūrai svarbias asmenybes kaip Jonas Mekas, Ričardas Gavelis, naujai pažvelgsime į fotomenininko Antano Sutkaus kūrybą, susitiksime su šiuolaikiniais kūrėjais.

Apie tai, kaip nuo scenos atlikėjams atrodo klausytojai, kas nuveikta per dešimtmetį ir kitomis įdomiomis temomis kalbamės su dainų autoriumi ir atlikėju Gyčiu Ambrazevičiumi.

Naujame jaunųjų kūrėjų skaitymų ciklo vaizdo įraše savo naujausius kūrinius skaito jaunosios kartos rašytoja Augustė Jasiulytė. Skandinavų kalbų specialistė, rašanti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, pernai dalyvavo „Literatūrinių slinkčių“ festivalyje, prieš tai yra išleidusi elektroninę knygą „Šokanti giria“, įvertinta kūrybiniuose konkursuose.

Prieš savaitę baigėsi jaunųjų rašytojų ir dailininkų kūrybos festivalis „Literatūrinės slinktys“. Rugsėjo 12–17 d. besidominčius kultūra sukvietęs į įvairius renginius, festivalis kaip niekad plačiai nusidriekė per regionus. Šiemet kūrybos rinkinio pristatymai, parodų atidarymai ir literatūros skaitymai vyko ne tik sostinėje, bet ir Tauragėje, Utenoje ir Ignalinoje.

Penktajame jaunųjų kūrėjų skaitymų ciklo vaizdo įraše eilėraščius skaito poetas, vertėjas Aistis Žekevičius. Poetas skaito rudens paženklintame Vilniuje, aplink dūzgia mašinos, girdėti praeivių šurmulys, bet ramiai skaitomi eilėraščiai nustelbia aplinkos garsus. 

Birutė Grašytė-Black. Sumokėjau alyvmedžio lapais. Eilėraščiai. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022 m., 64 p.
Pirmojoje Birutės Grašytės-Black poezijos knygoje „Sumokėjau alyvmedžio lapais“ išryškėja naujai perteikiama tautosaka, namų vaizdiniai, kūrę kalbančiosios pasaulėjautą, jos ryšį su močiute ir bandymą visa tai įamžinti.
 

Rugpjūčio 17–19 dienomis Vilniuje vyko antrasis Vilniaus universiteto Studentų atstovybės programos „Be etikečių“, aktyviai veikiančios socialinės atskirties mažinimo ir žmogaus teisių srityse, narių organizuotas festivalis „Kultūra visų 2022“.

Šiandien prasideda beveik savaitę truksiantis jaunųjų rašytojų ir dailininkų festivalis „Literatūrinės slinktys“. Vienuoliktąjį kartą vykstantis festivalis rugsėjo 12–17 d. literatūros ir dailės gerbėjus pakvies į renginius Vilniuje, Tauragėje, Utenoje ir Ignalinoje, o festivalio dalyvių kūryba skambės laidų „Vakaro lyrika“ ir „Vakaras su knyga“ metu.

Rugpjūčiui persiritus į antrą pusę – literatūros padangėje gaivaus vėjo gūsis: leidykla „Slinktys“ išleido šiuolaikinės prancūzų poezijos antologiją „Šokantis mistralis“. Poeto, vertėjo Dainiaus Gintalo parengtoje antologijoje publikuojami dešimties savito braižo šiandieninių Prancūzijos poetų ir poečių tekstai.

2023 m. Lietuvos laukia istorinis įvykis – vis dar jauno Vilniaus 700 metų jubiliejus. Ypatingai šventei ruošiamasi jau dabar – ryškėja vis daugiau įdomių sostinės jaunystę įprasminti skirtų iniciatyvų. Švęsti Vilniaus gimtadienį ruošiasi ir „Slinktys“, o ką tik pasirodė miestui ir miestiečiams skirta dovana: Lauros Švedaitės parengta knyga „Vilniaus sekretai: vizijos, atsiminimai, sapnai“.

Rugsėjo 13–17 dienomis vyks vienuoliktasis jaunųjų kūrėjų festivalis „Literatūrinės slinktys“. Jo metu numatyta daug renginių, kuriuose dalyvaus šiemet išrinkti „slinktininkai“ – literatų ir dailininkų penketukai. Tradiciškai jaunųjų menininkų kūryba nuguls iš penkių knygučių sudarytame festivalio rinkinyje.

Praėjusią savaitę Istorijų namuose vyko pirmasis knygos “Vilniaus sekretai” pristatymas. Renginio metu su gidu Albertu Kazlausku, poetu Alvydu Valenta, knygos dizainere Jurgita Juodyte, fotografu Deniu Vėju ir sudarytoja Lina Laura Švedaite kalbėjomės apie Vilnių - koks jis šiandien, 700 metų jubiliejaus akivaizdoje? 

VšĮ MENO BANGOS įkurtos prieš devynerius metus Ignalinoje. Nuo to laiko projektų būta daug ir kuo įvairiausių, tačiau bene garsiausiai per Lietuvą ir šiek tiek toliau skamba menininkų rezidencijos.

Kęstutis Cicėnas – jaunosios kartos teatro aktorius, sukūręs daugiau nei 15 vaidmenų. Vaidina tokiuose spektakliuose kaip „Kankinys“, „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“, „Išvarymas“, „Vestuvės“ (rež. Oskaras Koršunovas), „Kaligula“ (rež. Vidas Bareikis) ir kituose. Taip pat yra sukūręs vaidmenų kine.

Ketvirtajame jaunųjų kūrėjų skaitymų ciklo vaizdo įraše svečiuojasi prozininkė Ieva Marija Sokolovaitė. Palangoje augusi autorė, pernai tapusi Lietuvos rašytojų sąjungos organizuoto konkurso Ričardo Gavelio kūrybai atminti laureate, šįsyk prabyla iš bendrabučio virtuvės, kur skaito laukimo persmelktą tekstą apie vizitą pas ginekologę.

Nesustabdomai artėja rugsėjis, kai prasidės tradicinis festivalis „Literatūrinės slinktys“, suburiantis jaunuosius rašytojus ir dailininkus. Jaunieji kūrėjai vis dar turi laiko atsiųsti savo kūrinius ir dalyvauti konkurse. Konkurso laureatų darbai bus išleisti „Literatūrinių slinkčių“ rinkinyje. Jaunųjų rašytojų ir dailininkų kūrybos laukiame iki liepos 1 dienos.

Vasarą pasaulis kvėpuoja lėčiau, gyvenimo ritmas pakinta, tačiau kūrybinis vyksmas nesustoja. Birželio 27–29 d. Klaipėdoje ir Skuodo krašte lankysis leidyklos „Slinktys“ poetai ir susitikimų su skaitančiųjų bendruomene metu pristatys išleistas knygas.

Alvydas Valenta. „Prierašai neegzistuojančioms „Iliados“ ir „Odisėjos“ iliustracijoms“. Poezija. Vilnius: „Slinktys“, 2020 m., 88 p.

Pagaliau atėjus vasarai ir ilgiausiai lauktai šilumai, grįžta ir jaunųjų kūrėjų skaitymai. Šįkart saulės atokaitoje eilėraščius skaito jaunosios kartos poetė Uršulė Toleikytė, kuri šiuo metu studijuoja sociologijos doktorantūroje. Jos tekstuose pinasi sapnai, fantazijos ir netikėti suvokimai apie žmonių tarpusavio santykius. Šis ciklas yra SRT fondo finansuojamo projekto „Jaunieji kūrėjai: kūryba, kritika, pokalbiai“ dalis.

Birželio 1-ąją Gvidas Latakas – poetas ir dailininkas, juvelyras ir medalininkas, telšiškis ir kaunietis, o dar, kaip pats sako, mokyklinių sąsvinių sugertukų dekoratorius, istorijikių mintytojas, knygius ir filmius – minėjo 50-ąjį gimtadienį.

Kalendorinė vasara prasideda gražiomis sukaktimis. Šiandien GVIDAS LATAKAS – poetas ir dailininkas, meno dirbinių ir žodžio juvelyras beigi įvairių iniciatyvų sumanytojas, o nuo šių metų ir mūsų autorius – švenčia savo simbolinę brandos apraišką.

Šeštadienį Juozo Zikaro namuose-muziejuje, Kaune, poetui Vytautui Stulpinui įteiktas tradicinis Zikarinių medalis. „Meškų tarybos“ sprendimu, apdovanojimas poetui skirtas už neseniai pasirodžiusią solidžią eilėraščių knygą „Lėtoji“ (išleido SLINKTYS).

Gintaras Bleizgys. Procesija. Poezija. Vilnius: „Slinktys“, 2022 m., 128 p.
Dailininkė Augustina Gruzdytė

Gegužės 19 pavakarę, poetui Valdui Daškevičiui už eilėraščių rinktinę „Visas likęs laikas” (išleido SLINKTYS) Vilkaviškio kultūros centre įteikta Salomėjos Nėries vardo literatūrinė premija.

Minint žymaus poeto, rašytojo, avangardinio kino kūrėjo, kino kritiko Jono Meko gimimo šimtmetį, Seimo nutarimu 2022-ieji paskelbti Jono Meko metais. Šia proga po Lietuvą pasklis gausybė renginių, skirtų priminti J. Meko indėlį į lietuviškumo sklaidą, Lietuvos vardo garsinimą, jo išskirtinius darbus ir asmenybę.

Naują poezijos knygą „Procesija“ (išleido leidykla „Slinktys“) pristatantis poetas Gintaras Bleizgys sako besitikintis, kad šiame rinkinyje skaitytojai atras kitokį autorių, nei žino iš ankstesnių knygų. „Procesija“ – 14-oji poeto, eseisto, literatūros kritiko knyga.

Pož(i)eminiai skaitymai – nuo 2010 m. organizuojamas literatūrinis renginys, kaskart nukeliantis į kitą požemių erdvę (bažnyčios kriptą, rūmų, dvaro, forto ar kito statinio rūsius). Šįmet skaitymai vyks gegužės 13 d. 19 val. Vilniaus gynybinės sienos bastėjos patalpose.

Rugsėjo mėnesį, kaip ir kasmet, vyks jaunuosius rašytojus ir dailininkus suburiantis festivalis „Literatūrinės slinktys“. Gausią festivalio renginių programą tradiciškai vainikuos jaunųjų menininkų kūrybos rinkinys. Penkiose rinkinio knygelėse bus publikuojami jaunųjų rašytojų ir dailininkų kūriniai.

Edvinas Valikonis. Rūko dugnas. Eilėraščiai. Vilnius: „kitos knygos“, 2021. 88 p.
Rūkas, dugnas, miestas, upės, raktai įkūnija daug vaidmenų, kurie išryškina kalbančiojo jausenas.

Antrajame jaunųjų kūrėjų skaitymų ciklo vaizdo įraše eilėraščius skaito poetė ir vertėja Greta Ambrazaitė. Debiutinis jos eilėraščių rinkinys „Trapūs daiktai“ autorei pelnė Jaunojo jotvingio premiją, o šiuo metu Greta dirba prie antrosios savo poezijos knygos. Šis ciklas yra SRT fondo finansuojamo projekto „Jaunieji kūrėjai: kūryba, kritika, pokalbiai“ dalis.

Jaunosios kartos poeto Dominyko Andriuškevičiaus skaitymais pradedamas vaizdo įrašų ciklas, kuriame perspektyvūs šalies autoriai skaito savo kūrybą jiems svarbiose Vilniaus vietose. Šių vietų pasirinkimo motyvai paprastai nutylimi, tad žiūrovui tenka spėlioti, įsižiūrėjus į aplinką ir įsiklausius, kaip joje skleidžiasi nauji, o galbūt kitokioje aplinkoje jau nugirsti tekstai. Šis ciklas yra SRT fondo finansuojamo projekto „Jaunieji kūrėjai: kūryba, kritika, pokalbiai“ dalis.

Dominykas Norkūnas. Tamsa yra aštuonkojis. Eilėraščiai. Vilnius: „Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla“, 2021. 72 p.
Daiktiškai išreikšti, „įkūnyti“ abstrakciją – užduotis (tiek valingai keliama poetų, tiek automatiškai iššaukta gaivališkosios poezijos prigimties), aptinkama gana dažname eilėraštyje...

„Sidabrõ“ – grupė, kurią atranda vis daugiau alternatyvaus roko klausytojų. Ši grupė – tai kūrybingi Merkinės ir Druskininkų jaunuoliai, savo kūryboje puoselėjantys lietuvių kalbą, muzikos forma prakalbinantys poetų klasikų tekstus bei patys kuriantys dainas.

Vilniaus knygų mugėje pristatyti atsinaujinę „Metų knygos rinkimai“ ir pretendentai į geriausias metų knygas. Knygas rinksime šiose kategorijose: vaikų, paauglių, prozos suaugusiems, poezijos, publicistikos ir dokumentikos.

Leidykla „Slinktys“ jau gyvena džiugaus laukimo nuotaika ir Vilniaus knygų mugės lankytojus kviečia aplankyti „Slinkčių“ renginius bei nepraeiti pro net du leidyklos stendus, kur bus galima ne tik įsigyti knygų ir muzikos įrašų, bet ir pabendrauti su leidyklos atstovais bei autoriais.

Vasarį visi keliai veda į knygą. Ne tik dėl po metų pertraukos sugrįžtančios tradicinės Vilniaus knygų mugės, bet ir dėl šiemet jau antrą kartą įvyksiančios Knygų savaitės. Į virtualius susitikimus su rašytojais bei poetais ir įdomias diskusijas kviečia ir leidykla „Slinktys“.

Neseniai „Slinktys“ įsijungė į Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) gretas (https://lla.lt/lt/naryste/nariu-sarasas). Tai – viena pagrindinių mūsų šalies leidėjus vienijančių organizacijų, įkurta 1993 metais. Šiuo metu LLA jungia per 50 Lietuvos leidyklų.

Poetas ir vertėjas Dainius Gintalas šiuo metu rengia šiuolaikinės prancūzų poezijos antologiją, skirtą Pietryčių Prancūzijos, tai yra Auvergne-Rhône-Alpes ir Provence-Alpes-Côte d'Azur regionuose gyvenančių poetų kūrybai.

Gruodžio 14 d. Kaune, Vaikų literatūros muziejuje, pristatytos „Slinkčių“ drauge su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene išleistos knygelės vaikams – Leib Kvitko „Miške“ (Issachar Ryback iliustracijos) ir Bentsiyen Raskin „Viša, kuri norėjo šukų“ (El Lissitzky iliustracijos). Renginyje dalyvavo „Slinkčių“ ir šio projekto vadovas Juozas Žitkauskas, o pristatymą žaismingai vedė muziejaus vedėja Daiva Šarkanauskaitė. Pastarasis muziejus yra Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinys.

Antrus metus „Slinktys” drauge su rašytoja Laura Švedaitę vykdo projektą „Vilniaus sekretai”, skirtą turtinti plačiojo Vilniaus atmintį ir tyrinėti jo tapatybę. Pasak projekto iniciatorės L. Švedaitė, „Vilniaus sekretų“ tikslas – duoti balsą vilniečiams ir leisti jiems patiems papasakoti, apie ką kalba jų miestas (ne tik senamiestis, bet ir kiti mikrorajonai), t. y. įgalinti žmogaus istoriją. Juk, kaip rašė Svetlana Aleksijevič, „istorija yra žmogaus veidas. Kiek šiame pasaulyje yra žmonių veidų, tiek – ir istorijų“.