Nuo pat pradžių buvo aišku, kad šis pokalbis neš kelionės vėliavą. Sutemus rudens vakarui, man susirangius ant galinės automobilio sėdynės kelyje link namų, pasisveikiname per kompiuterio ekranus ir kalbamės apie Agotos kūrybą, įkvėpimus ir dienas galerijoje.

Žurnalistas ir skaitovas Paulius Šironas poeziją vadina laikui nepavaldžiu kalbėjimu. Keliaujantis su poezijos skaitymo programomis, dabar jis viešai skaitytus ir dar neskaitytus žemininkų kartos poetų eilėraščius sudėjo į kompaktinę plokštelę „Suėjus prie žemės ribos“, kurią išleido leidykla „Slinktys”, o projektą iš dalies finansavo asociacija LATGA.

Viena kitą pasveikiname nuotoliu ir nusišypsome, greitai judančiame gyvenime radusios laiko pasidalinimams apie meną ir gyvenimiškas patirtis.

Praėjusį penktadienį, spalio 22 dieną, įvyko naujos Valdo Daškevičiaus knygos „Visas likęs laikas“ pristatymas Kėdainių rajono Akademijos gimnazijoje bei Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje. Jubiliejaus proga išleistos knygos pristatyme Valdą Daškevičių sveikino artimi bičiuliai ir draugai, taip pat progos pasveikinti su jubiliejumi nepraleido ir Kėdainių miesto meras Valentinas Tamulis.

Pasikalbėti apie meną (ir ne tik) Domas Mykolas atskuba kaip visada energingai (net per ekraną justi) ir iškart atsiprašo už vėlavimą – darbai užgaišino.

Lengvu juoku palydėdamos pokalbį, ramų rugsėjo pirmadienį virtualiai pasimatėme su Felicija Dudoit. Vienas ekranas atsuktas į namų kambarį, kitas – į tapybos studiją, o tarp jų – klausimai apie meną ir asmeninę kūrybą.

Tado Žvirinskio dienoraštinį romaną „Manuscriptum discipuli, arba studentiška 1990–1991 metų kronika“ („Slinktys“, 2021) paanalizuosime komparatyvistiniu aspektu, lygindami jį su JohannoWolfgango Goethe‘s romanu „Jaunojo Verterio kančios“ (Vilnius: Vaga, 1984) ir Fiodoro Dostojevskio romanu „Užrašai iš mirusiųjų namų“ (Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964), kurie, pasak T. Žvirinskio, turėjo tam tikros įtakos atsirasti minėtai knygai.

Klaipėdoje gyvenančių literatūros ir meno gerbėjų rugsėjo 17-ąją laukia maloni staigmena: jaunus kūrėjus vienijantis festivalis „Literatūrinės slinktys“ dešimtojo gimtadienio proga aplankys uostamiestį. Ievos Simonaitytės bibliotekoje 17 val. viešės šiųmečiai „slinktininkai“ – bus atidaryta festivalio dailininkų darbų paroda ir pristatytas jaunųjų kūrybos rinkinys, kuriame literatų tekstus lydi dailininkų darbai.

Dešimtasis jaunųjų rašytojų ir dailininkų festivalis „Literatūrinės slinktys“ prasidės jau netrukus – rugsėjo 14-18 dienomis sostinėje, uostamiestyje ir LRT Klasikoje karaliaus proza ir poezija, o jaunieji dailininkai atidarys savo darbų parodas.

„Iš pradžių - be proto meiliai, o po to - riksmai ir peiliai“, - taip šiek tiek papildžius žinomą patarlę skamba naujos Gyčio Ambrazevičiaus dainos ir ją papildančio muzikinio vaizdo klipo „Peiliai“ priedainis.

Asociacija „Slinktys“, metų pradžioje pradėjusi leisti knygas vaikams, vasarai besiritant į pabaigą pristato naujieną – Viliaus Mačiliūno detetyvinę apysaką „Kas pagrobė mokytoją?“

Rugsėjo 14-18 dienomis vyks jau dešimtasis jaunųjų kūrėjų festivalis „Literatūrinės slinktys“. Jubiliejinis festivalis žada daug įdomių renginių, kuriuose dalyvaus šiemet išrinkti „slinktininkai“ – literatų ir dailininkų penketukas. Kaip ir kasmet, jaunųjų menininkų kūryba nuguls iš penkių knygučių sudarytame festivalio rinktinyje, kurią šiemet gimtadienio proga papuoš papildoma knygutė, skirta festivalio istorijai ir gražiausioms akimirkoms prisiminti.

Į spaustuvę nukeliavo pirmasis Nikos Piperitos romanas „Gervė smėlynuose”. Romanas apie moterį, mintimis grįžtančią į vaikystę, jaunystę, tačiau nepaleidžiančios vairo ir iš dabarties kelio.

Jau pasirodė ilgai laukta jaunųjų Sakartvelo poetų antologija „Aidintys“, kurią sudarė Greta Ambrazaitė, tekstus vertė Dominykas Norkūnas ir G. Ambrazaitė. Joje publikuojama dešimt ryškiausių jaunųjų Sakartvelo poetų: Aleksas Čigvinadzė, Lija Likokeli, Beka Achalaja, Salomė Benidzė, Nika Lašchija, Ereklė Deisadzė, Giorgis Arabulis, Giorgis Čutlašvilis, Giorgis Šonija, Nini Eliašvili.

Almanachas „Poezijos tiltai 2020“ (Vilnius: Slinktys, 2021; sudarytojai Dominika Olicka, Paweł Krupka, Juozas Žitkauskas) yra naujas reiškinys lietuvių literatūroje. Jis gimė iš pernai metais pirmą kartą Lietuvoje vykusio tarptautinio virtualaus poezijos festivalio, kurį surengti idėja kilo Pawełui Krupkai, tuometiniam Lenkijos instituto Lietuvoje direktoriaus pavaduotojui. Virtualus „Poezijos tiltų“ festivalis Facebook paskyroje per maždaug du mėnesius subūrė per šimtą poetų iš penkių žemynų.

Per pastaruosius keletą dešimtmečių užsienio šalyse distopija tapo ganėtinai populiariu literatūriniu žanru, kuris pamažu užkariauja ir Lietuvos skaitytojų širdis. Galima sakyti, kad distopiniai romanai ypač mėgiami jaunimo tarpe, vis dažniau pasirodo kino ekranizacijų (pvz., „Siuntėjas“, „Bado žaidynės“, „Bėgantis labirintu“ ir kt.) bei serialų (pvz., „Tarnaitės pasakojimas“, „Juodasis veidrodis“).

Birželio 7 dieną artimiausių bičiulių būryje buvo pristatytas prieš du mėnesius Anapilin iškeliavusio talentingo muzikos kūrėjo ir atlikėjo Sauliaus Spindi paskutinis albumas „Spiečius”. „Tikiuosi, kad jis taps tyro oro gurkšniu pasaulio melomanams, gyvenantiems dūzgiančiame vartotojų avilyje“, - įrašinėdamas albumą sakė Saulius Labanauskas, turėjęs sceninį vardą Sauliaus Spindi.

Antrasis Tarptautinis virtualus poezijos festivalis „Poezijos tiltai“ prasidėjo svarbią dieną, kuomet šeštadienį skaitančioji Lietuvos bendruomenė visame pasaulyje šventė poeto Vytauto Mačernio 100-ąsias gimimo metines. Atidarymo renginyje tiek gyvai Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, tiek tiesioginėje transliacijoje internete taip pat pristatytas praėjusių metų festivalio almanachas.

Birželio 3-osios pavakare, Lukiškių aikštėje atidarytoje vasaros skaitykloje #Vilnius skaito, buvo pristatyta ir netrukus pasirodysianti jaunųjų Sakartvelo poetų antologija „Aidintys” (leidžia „Slinktys”).

Birželio 1 d., švenčiant Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje pristatytos naujausios „Slinkčių” knygos vaikams: Perec Markiš „Gaidys raudonskiauterys” ir Mani Leib „Liežuviukas Šaunuoliukas”, išverstos iš jidiš kalbos. Šių knygelių vertimas iš jidiš kalbos ir leidyba – „Slinkčių” bendras projektas kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene, kurį remia Geros valios fondas ir Lietuvos kultūros taryba. Leidinių originalai archyvuojami YIVO instituto el. bibliotekoje. Iš viso šiais metais dar pasirodys trys šio projekto knygos.

Naujos, originalios kultūros išraiškos formos vis labiau prigyja, o karantinas joms nėra kliūtis. Savaitgalį prasidėsiantis antrasis Tarptautinis virtualus poezijos festivalis „Poezijos tiltai“ sujungs poezijos mylėtojus bei tautinių mažumų ir imigrantų bendruomenių poetus keliuose žemynuose. Festivalis savo publiką pasitiks ne tik virtualiai, per nuotolį skaitomomis eilėmis, bet ir gyvais renginiais, o taip pat eilėraščiais, sugulusiais į „Poezijos tiltų“ almanachą bei diskusijomis apie naują poezijos žodžio realybę.

Tarptautinis virtualus poezijos festivalis „Poezijos tiltai“ šiemet bus rengiamas jau antrą kartą ir vyks birželio 5 – 12 dienomis. Virtualumas – išskirtinis šio festivalio bruožas. Pernai pavasarį įvedus visuotinį karantiną ir atšaukus renginius, apribojus bibliotekų bei knygynų veiklą, poezijos gerbėjams norėta net ir tokiomis sąlygomis užtikrinti nuolatinį ir gyvą kontaktą su kūrėjais.

Rugsėjo 14-18 dienomis vyks dešimtasis jaunuosius rašytojus ir dailininkus vienijantis festivalis „Literatūrinės slinktys“. Kaip ir kasmet, festivalį vainikuos ir įprasmins penkių rašytojų kūrybos rinkinys, kuriame bus publikuojami ir penkių skirtingų sričių dailininkų kūriniai. Kas taps jubiliejinį festivalio leidinį atstovausiančiais menininkais, paaiškės po konkurso, kurį festivalio organizatoriai jau paskelbė ir ragina aktyviai dalyvauti.

Praėjusiais metais išleista poeto, publicisto, dramaturgo Vladislavo Sirokomlės knyga „Nemunas nuo versmių iki žiočių“ – tai XIX amžiaus intelektualinėje aplinkoje gimęs kūrinys, kuriam būdingi ir romantizmo, ir racionalistinės mąstymo krypties ypatumai. Kelionės Nemuno upe istoriją sudaro dvi dalys: pirmojoje autorius aprašo Nemuno upę ir jos apylinkes nuo versmių dabartinėje Baltarusijos teritorijoje iki Kauno; antrojoje dalyje V. Sirokomlė perdirba XIX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Naugarduko bajoro Arnoldo Zenovičiaus parašytą kelionės Nemunu nuo Kauno iki Karaliaučiaus apybraižą.

Yra rašytojų, kurių naujų knygų pasirodymas laikui bėgant tampa kasdienybės, netgi rutinos dalimi, ir yra tokių, kurių nauja knyga tampa didžiuliu įvykiu. Iš pastarųjų – aktorė ir režisierė Birutė Mar, 2020 m. pristačiusi naują knygą vaikams – pasaką „Naktukas“ (išleido kūrybos studija „Solo“). Kaip vaikų rašytoja B. Mar debiutavo 2008 m. su knyga „Marija ir Pūkelis“. Antroji knyga – „Princesių sala“ – pasirodė 2011 m. 2014-aisiais išleista knyga „Gėlininkė“.

Žmogaus ir aplinkos ryšys visais laikais buvo (o ir tebėra) viena aktualiausių ir labiausiai intriguojančių temų poezijoje. Toji sąsaja savyje talpina ne tik atvirai deklaruojamą meilę tam tikrai vietovei, bet ir individo pastangas keisti pasaulį, sudėtingas pritapimo sociume problemas, konkrečių geografinių vietų (o ir įvykių, glaudžiai susijusių su apibrėžta erdve) paliktus randus asmens dvasiniame pasaulyje. Poeto, dramaturgo, fotografo Juliaus Kelero eilėraščių rinkinyje „Nepaliekantis miestas“ (2020 m. išleido „Homo liber“) daug dėmesio skiriama urbanistiniams vaizdams (dažniausiai sietiniems su Vilniumi) bei jų atspindžiams jautrios, kuriančios asmenybės jausenose.

Šiandien Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga paskelbė ilgąjį geriausių 2020 m. verstinių šiuolaikinės grožinės literatūros knygų sąrašą, kuriame – „Bazilisko ambasados“ čiabukų serija!

Visai neseniai asociacijos „Slinktys“ leidykla išleido nepaprastai įdomų romaną. Jo autorius – vilnietis rašytojas Tadas Žvirinskis, pagal profesiją vaistininkas, be to, išskirtinis sonetų kūrėjas ir puikus lenkų poezijos vertėjas. Knygoje, kuri vadinasi „Manuscriptum Discipuli“, pateikiamas išgalvotas vilniečio, Kauno medicinos universiteto farmacijos studento, 1990–1991 metų dienoraštis.

Vienas Juzulis kniaukia iš namų dešras bei skilandžius ir dovanoja juos sunkiai besiverčiantiems kaimynams, kitas Juzulis uždarbiauja pas kaimo žmones, kad susitaupytų išsvajotiems žiūronams, trečias – vagiliauja iš automobilių, ketvirtas – renka butelius, o už priduotą tarą gautus pinigus atiduoda tėvo alui ir mamos vaistams. Dvidešimt septyni Juzuliai, dvidešimt septynios istorijos – tai apie naujają Vytauto Račicko knygą „Juzulio istorijos“.

Šiandien, kovo 1 d., Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto paskelbtame kūrybiškiausių 2020 m. knygų dvyliktuke ir „Slinkčių” išleista knyga – Alvydo Valentos eilėraščiai „Prierašai neegzistuojančioms „Iliados” ir „Odisėjos” illiustracijoms”. Kaip rašoma LLTI pranešime, atrenkant knygas „išskirtas ir literatūriškai pasiteisinęs atramų kūrybai ieškojimas Europos kultūroje - Undinės Radzevičiūtės romanas Blogio ir grožio biblioteka ir Alvydo Valentos eilėraščių rinkinys Prierašai neegzistuojančioms „Iliados“ ir „Odisėjos“ iliustracijoms.”

Baigėsi „Knygų savaitė”. Gal ir nebuvo jinai pilnavertė atsvara Vilniaus knygų mugei, tačiau daugeliui jos dalyvių buvo proga bent virtualiai pristatyti savo naujausias knygas. „Slinktys” – ne išimtis. Penktadienį, vasario 26 d., pristatėme Alvydo Valentos eilėraščių knygą „Prierašai neegzistuojančioms „Iliados” ir „Odisėjos” illiustracijoms”, o šeštadienį, vasario 27 d., Tado Žvirinskio dienoraštinį romaną „Manuscriptum discipuli arba studentiška 1990–1991 metų kronika“.

2014-ais metais už savo antrą knygą „Paukštuko liudijimai“ Aivaras Veiknys buvo apdovanotas Jaunojo jotvingio premija, už trečiąją – poemą vaikams „Laumių vaikas“ – Salomėjos Nėries premija. Labai greitai pasirodys poeto ketvirtoji poezijos knyga „Mamuto medžioklė“.

Mano rankose – poeto Tado Žvirinskio dienoraštinis romanas (taip skelbiama paantraštėje) „MANUSCRIPTUM DISCIPULI arba studentiška 1990 – 1991 metų kronika“ (asociacija „Slinktys“, Vilnius, 2021). Banalus įvadinis sakinys apie (ne)tikėtą tekstą.

Nuo pirmosios Nojaus Saulyčio knygos – eilėraščių rinkinio „sms gėlytė“ („kitos knygos”) pristatymo po Liubarto tiltu Vilniuje praėjo trečdalis metų. Tiek laiko knygai, brandintai daugmaž dešimtmetį, nėra daug. Tačiau vos per keturis mėnesius ji spėjo ne tik pagyventi ar būti paskolinta bei panešiota krepšiuose (ko knygai Nojus linkėjo viename interviu), bet ir sulaukė ne vieno smalsaus skaitytojo bei literatūros kritiko atsiliepimo. Apie „sms gėlytės“ žydėjimą, autoriaus santykį su knyga ir pirmuosius telefonus su Nojumi kalbuosi virtualiai.

Išskirtinė ar bent pritraukianti daug dėmesio knyga - taip jau vadinamas vaistininko ir rašytojo Tado Žvirinskio dienoraštinis romanas. Kūrinyje aprašomas Lietuvai lemtingas 1990-1991 metų laikotarpis, o istorinių permainų verpete gyvenantis pagrindinis herojus – Medicinos instituto studentas, būsimas vaistininkas.

Pavasariop „Slinktys” išleis jaunųjų kartvelų poetų eilėraščių antologiją „Aidintys”. Joje beveik 10 autorių iki 35 metų kūryba. Knygoje tekstai bus skelbiami originalo, kartvelų, ir lietuvių kalbomis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Darbams gerokai įpusėjus, pakalbinome šio projekto iniciatorę, poetę ir vertėją Gretą Ambrazaitę.

Šiandien, sausio 8 dienos popietėje, spaudai atidavėme TADO ŽVIRINSKIO dienoraštinį romaną MANUSCRIPTUM DISCIPULI ARBA STUDENTIŠKA 1990-1991 METŲ KRONIKA. Tai – pirmoji „Slinkčių” šių metų knyga, kurią iš spaustuvės (spausdina UAB „Petro ofsetas”) pasiimsime vasario pradžioje. Knygą redagavo Justinas Kubilius, viršelio autorius ir maketuotojas Rokas Gelažius. Romanas bus išleistas 800 egz. tiražu, iš kurio 100 autorius mielai pasirašys, o pirmieji iš anksto užsisakę, ją gali įsigyti su 10 proc. nuolaida.

„Kančia laikosi tol, kol tiki, kad esi laužiamas medis, tačiau pamačius, jog tuo metu pats esi ir šaką poškinantis – iliuzija prasisklaido, viskas praplaukia kaip debesys, kurie ir gražūs, ir baugūs, ir pasitraukiantys.“, - Ingrida Viluckytė

Šio vaistininko ir rašytojo planuose – romanas apie jauno žmogaus ieškojimus, atradimus ir praradimus istorinio lūžio laikotarpio Kaune 1990-1991 metais. 

Džiugu pranešti, kad jaunųjų Sakartvelo poetų antologija lietuvių kalba pasirodys jau 2021-aisiais!

Kiekvienai Homero giesmei sukūręs po eilėraštį, Alvydas Valenta neseniai išleido septintąją savo poezijos knygą „Prierašai neegzistuojančioms „Iliados“ ir „Odisėjos“ iliustracijoms“.

„Nesu visuomenės kritikas. Mane ji kaip tik mažai domina, kaip ir mano kuklus asmuo mažai domina „visuomenę“, ar greičiau tam tikrą medijų mums primetamą fikciją.“ - Tomas Petrulis

Laima Kreivytė (g. 1972) – poetė, menotyrininkė, parodų kuratorė, žmogaus teisių bei pilietinių iniciatyvų aktyvistė.