Naujienos

Viso tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ metu buvo įteikti įvairūs literatūriniai apdovanojimai: premijos ir prizai. Džiaugiamės gausiu dėmesio sulaukusių „Slinkčių“ knygų sąrašu ir sveikiname autorius!

Nijolė Marytė Šerniūtė už knygą „Julijonas Vilkas“ tapo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinės premijos laureate.

Autorė jau daugiau nei tris dešimtmečius gyvena Amerikoje, jos literatūrinis debiutas įvyko 2015 metais. Prieš pasirodant pirmajam romanui „Vilkų Kampo Eliza“, autorė buvo išleidusi penkias poezijos knygas. „Julijonas Vilkas“ yra naujausias rašytojos romanas, antroji trilogijos dalis.

Leidykla „Slinktys” neseniai išleido naują žinomo poeto Almio Grybausko eilėraščių rinkinį „bėgliai ∞ debesys“. Poeto kūryba apdovanota Jotvingio ir „Poezijos pavasario“ premijomis. Almis Grybauskas taip pat verčia iš čekų, slovakų, prancūzų, lenkų, vokiečių, ukrainiečių ir kitų kalbų, už Jaroslavo Hašeko romano „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare” vertimą pelnė prestižinį „Metų vertėjo krėslo“ apdovanojimą. „bėgliai ∞ debesys“ – jau aštuntoji poeto, neretai apibūdinamo kaip talentingo erudito, eilėraščių knyga. Joje autorius tęsia intelektualiosios poezijos liniją, atsigręžia į modernizmo ištakas, savitai interpretuoja meno bei literatūros istoriją, eilėraščiais kuria santykį tiek su savo amžininkais, tiek su autoritetais. Dalis rinkinio eilėraščių dedikuojami iškilioms XX amžiaus figūroms: tapytojui Egonui Schielei, poetui Paului Celanui, o Ričardą Gavelį poetas išradingai paverčia miesto operos veikėju. Almiui Grybauskui ypatingai svarbi kalba, apie kurią jis diskutuoja su Algirdu Juliumi Greimu. Asmeninę poeto kūrybą knygoje papildo šešių kitų autorių vertimai, kurie, įsilieję į knygos visumą, regis, tampa lygiaverčiais originaliajai kūrybai.

„Kiekvienas naujas Vilniaus rajonas – ir Karoliniškės, ir Pašilaičiai turi savo istoriją, tačiau niekas jų neparašė“, – sako knygos „Mano Fabijoniškės“ autorius, poetas ir žurnalo „Znad Wilii“ leidėjas, Varšuvoje gyvenantis, tačiau anuometiniame Fabijoniškių kaime gimęs Romualdas Mieczkowskis. Nostalgijos kupina jo prisiminimų knyga buvo įvertinta ne tik skaitytojų, rašytojui įteikta tradicinė Vilniaus klubo premija.

Iki Vilniaus knygų mugės likus savaitei, Vilniaus klubas kartu su Lietuvos leidėjų asociacija skelbia Vilniaus klubo premijos laureatą. Šiemet apdovanojimas skiriamas knygai „Mano Fabijoniškės“. Jos autorius – Romualdas Mieczkowskis, knygą 2025 m. išleido leidykla „Slinktys“, vertėja Birutė Jonuškaitė. Naujieną paskelbė Lietuvos leidėjų asociacija.

Tõnu Õnnepalu – poetas, vertėjas, romanų, esė ir poezijos knygų autorius bei vienas svarbiausių šiuolaikinių estų rašytojų. Jo romanas „Paribio valstybė“ (išleistas Emilio Tode slapyvardžiu), įvertintas pirmąja prestižinės Baltijos Asamblėjos literatūros premija, autoriui pelnė tarptautinį pripažinimą. Rašytojo kūryba išversta į daugiau nei 20 kalbų, skaitoma visame pasaulyje. Leidykla  „Slinktys“ neseniai išleido knygą, kurią sudaro du Tõnu Õnnepalu romanai „Paribio valstybė“ ir „Rojus“ (iš estų kalbos vertė Danutė Sirijos Giraitė). Abu knygoje publikuojami kūriniai parašyti savita forma kaip poetiški ilgesio ir aistros kupini laiškai mylimajam, siunčiami iš Paryžiaus ir Rojaus. Juose apmąstomi neišsipildžiusių lūkesčių, žmogiškosios prigimties akivarai, gyvenimo grožis bei trapumas istorinių pervartų ir gamtos akivaizdoje.

Vilniaus knygų mugėje vasario 27 d. 15 val. įvyks susitikimas Tõnu Õnnepalu ir jo dviejų romanų knygos „Paribio valstybė. Rojus“ pristatymas, kuriame dalyvaus poetas Dainius Dirgėla ir knygos vertėja Danutė Sirijos Giraitė.

Ką reiškia būti moterimi karo metu? Šį klausimą trumposios prozos knygoje „Mano moterys“ nagrinėja ukrainietė Julija Iliucha, sakanti, kad knygoje aprašė archetipinius Ukrainos moterų vaizdinius. Autorė, nuo 2014 m. rašanti apie karą Ukrainoje ir prasidėjus plataus masto invazijai grįžusi savanoriauti į Charkivą, savo knygoje kalba apie kasdienes moterų baimes ir patirtis, kurios dažnai lieka nematomos. Kodėl ji pasirinko būtent moters perspektyvą?

Dvidešimt septintoji kauniečių rašytojų Vieno lito literatūrinė premija už mitų, legendų ir praeities jungtį, ribinių patirčių groteskišką sankirtą eilėraščių rinkinyje „GAVENDOS“ Vilnius: Slinktys, 2025), paskirta poetui GVIDUI LATAKUI. Sveikiname autorių!
 

Asociacijai „Slinktys“ 2025-ieji buvo ypatingi: šiemet išleista rekordiškai daug knygų, surengta gausybė pristatymų, svečiuose lankėsi ne vienas autorius, kurių kūrinius leidykla prakalbino lietuviškai. Negana to, šiemet „Slinktys“ minėjo gražų jubiliejų – penkiolika leidybinės veiklos metų.

2025 leidykla „Slinktys“ pristatė leidinį, išsiskiriantį leidyklos kontekste, pretenduojantį į visai kitą – mokslinių leidimų – kategoriją. Tai lenkų romantizmo poeto ir dramaturgo Julijaus Slovackio (Juliusz Słowacki, 1809-1849) dramos „Mindaugas. Lietuvos karalius“, kurioje, anot anotacijos, autorius „žadina ant pagonybės ir krikščionybės slenksčio stovinčios Lietuvos savarankiškumo ir valstybingumo gynimo idėjas“ ir „Kordianas“ – dramoje „jaunasis individualistas ir sąmokslininkas Kordianas mato savo tautos išsivadavimą ir laisvę tik per absoliutų pasiaukojimą, širdies atidavimą, savęs išsižadėjimą, nužudžius didžiausią vergijos kaltininką carą (taip kūrinyje vadinamas rusų imperatorius), ir to be jokios atodairos siekia“.

Knygoje kūriniai ir išsamus vertėjos prof. Reginos Koženiauskienės palydimasis straipsnis spausdinami lietuvių ir originalo kalbomis (straipsnį į lenkų k. vertė Alicija Dzisevič), rankraštį recenzavo dr. Reda Griškaitė ir dr. Irena Fedorovič. Prie knygos dirbo redaktorė ir korektorė Agnietė Pumputė, specialioji redaktorė prof. Brigita Speičytė bei konsultantas Tomasz Jędrzejewski. Kuo ypatingas J. Slovackis ir jo kūryba, kad tokio leidinio ėmėsi ne mokslo? Apie jo reikšmę Lietuvai, įtaką romantizmui ir netgi Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui papasakoti sutiko „Slinkčių“ vadovas Juozas Žitkauskas, profesorės Regina Koženiauskienė ir Brigita Speičytė.

Jaunųjų rašytojų skaitymai virto festivaliu, o festivalis – leidykla. Šitaip skambėtų skaitytojams jau gerai pažįstamos, šiemet savo dešimtmetį mininčios leidyklos „Slinktys“ istorija, jeigu ją reikėtų užrašyti vienu sakiniu. Apie tai, kaip „Slinktys“ gimė ir keitėsi, kokia kryptimi slenka ir kokius horizontus regi ateityje, pasakoja leidyklos įkūrėjas, asociacijos „Slinktys“ direktorius Juozas Žitkauskas ir vyriausiasis leidyklos redaktorius, literatūros kritikas Martynas Pumputis.

„Knygų gatvė ir skersgatviai“ – taip vadinasi Lietuvos kultūros tarybos iš dalies finansuojamas „Meno bangų“ projektas. Jo esmė – reiklus ir atidus žvilgsnis į šiuolaikinę vaikų ir paauglių literatūrą, nepamirštant ir klasikos tradicijų, ir pačių paauglių – jų kūrybos publikavimo. Projekto vadovė Gintarė Adomaitytė pasakoja:

Leidykla „Slinktys“ rugsėjo 5-7 dienomis kviečia į „Knygų aikštę 2025“, kuri tradiciniame festivalyje „Vilniaus dienos“ literatūros mylėtojus suburs jau šeštą kartą. Ten vyks ypatingi „Slinkčių“ renginiai:

Antroji metų pusė „Slinkčių“ komandai bus itin produktyvi – iki metų galo pasirodys dar 12 Lietuvos kultūros tarybos remiamų knygų. Dalinamės trumpais, įvairovę išryškinančiais anonsais.

Birželio 15 d. Juknėnuose (Utenos r.), Miškinių sodyboje buvo įteikta 23-ji Antano Miškinio literatūrinė premija Birutei Jonuškaitei už poezijos knygą „Esamoji” (išleido „Slinktys“). Ričardo Šileikos nuotraukos:

 

Šių metų „Poezijos pavasario“ festivalis buvo itin sėkmingas „Slinkčių“ autoriams ir vertėjams – jiems atiteko net keturi apdovanojimai.

Balandžio 23 d. Lietuvos rašytojų sąjungoje įteikta jau antroji Dausų šeimos lietuvių literatūros premija. Premija už originalią grožinės literatūros knygą, parašytą lietuvių kalba, skirta išeivijos rašytojai Nijolei Marytei Šerniūtei. Ji apdovanota už romaną „Vilkų Kampo Eliza“ („Slinktys“, 2023), pasakojanti apie XIX a. Mažąją Lietuvą ir tragiškus Vilkų šeimos likimus.

Gegužės 8 d. 19 val. „Aludariai Story Cellar“ patalpose (Aludarių g. 3, Vilnius) vyks tryliktieji „Pož(i)eminiai skaitymai“ – tradicinis literatūrinis renginys, kasmet nukeliantis vis į kitą požemių erdvę.

Poetei Erikai Drungytei skirta Maironio literatūros premija.

Kovo 31 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks Sauliaus Bareikio knygos „Odė lūzeriui“ pristatymas. Renginyje dalyvaus palydėję knygą į viešumą poetai Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai Antanas A. Jonynas ir Rimvydas Stankevičius, rašytoja Renata Šerelytė; taip pat vienas iš pasakojimų personažų ilgametis Sauliaus bendražygis Olegas Ditkovskis, knygos dizaineris Rokas Bilinskas.

„Slinktys“ pristato, kokias dar spaustuvės dažais kvepiančias naujas poezijos knygas galėsite įsigyti Vilniaus knygų mugėje.

Vilniaus knygų mugė – galimybė susitikti ne tik su Lietuvos, bet ir su užsienio rašytojais ir rašytojomis. „Slinktys“ pristato, kokius svečius iš užsienio šiemet pasikvietė į knygų mugę.

Likus savaitei iki didžiausios skaitytojų, leidėjų, rašytojų ir kitų meno sričių atstovų šventės – Vilniaus knygų mugės, kuri šiemet pasitiks su šūkiu „Kukutis eina į mugę“ – „Slinktys“ skelbia išsamią renginių programą ir dalijasi, kuo šiemet vilios skaitytojus.

Į Vilniaus knygų mugę atvyksta žymi latvių poetė, tapytoja, literatūrologė Anna Auziņa (g. 1975), skaitytojams pristatysianti knygą „Buveinė“. Knygą išleido „Slinktys“, į lietuvių kalbą vertė Audrius Musteikis, redaktorė Asta Žūkaitė, korektorius Linas Daugėla, knygos dailininkas – Rokas Bilinskas.

Knygos leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Latvian literature platforma.

Romanas „Buveinė“ pasakoja apie seksualumą ir santykius su Dievu, brendimą ir tapsmą. Dienoraščio autorės Terezės įrašai aprėpia 2008–2020 metus, bet juose vis nusikeliama į vaikystę, paauglystę, jaunystę – praeito amžiaus devintą ir dešimtą dešimtmečius. Susitikimas su knygos autore vyks vasario 27 d. 17 val. 1.3 salėje parodų ir kongresų centre LITEXPO. 18 val. „Slinkčių“ stende (5.C01E) bus galima asmeniškai susitikti su autore, gauti autografą.

Publikuojame romano ištraukas.

Į Vilniaus knygų mugę atvyksta žymus šiuolaikinis bosnių rašytojas, Sarajevo universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas Nenadas Veličkovičius (g. 1962), kuris skaitytojams pristatys romaną „Sachibas. Impresijos iš depresijos“ (susitikimas vyks kovo 1 d. 16 val Rašytojų kampe).

Pripažinti Lietuvos ir pasaulio autoriai, poezija ir proza, daugiabriaunės, įtraukiančios knygos, susitikimai su rašytojais – tokius leidybinius metus leidyklai „Slinktys“ prognozuoja jos vadovas poetas Juozas Žitkauskas.

Iš spaustuvės atvyko bosnių rašytojo ir apžvalgininko Nenado Veličkovićiaus romanas „Sachibas. Impresijos iš depresijos“. Romanas leidyklai „Slinktys“ ypatingas: Tai pirmoji bosnių rašytojo knyga lietuvių kalba, trečioji, kurią šiais metais išvertė Kristina Tamulevičiūtė, ir 100-asis leidyklos leidinys.

Netrukus „Slinktys“ skaitytomas pasiūlys šiuolaikinio bosnių prozininko Nenado Veličkovičiaus romaną „Sachibas. Impresijos iš depresijos“.

Artemas Čechas (g. 1985 m.) – garsus ukrainiečių rašytojas. Jo kūriniai išversti į vokiečių, anglų, lenkų, čekų, lietuvių kalbas, publikuoti užsienio periodikoje ir antologijose.

Kūrybai būdingas siurrealizmas, groteskas, filosofiniai svarstymai, literatūriniai eksperimentai ir autobiografiškumas. Nuo 2015 m. gegužės iki 2016 m. liepos kovojo Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. 2022 m. vasarį vėl įstojo į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretas.

Romanas „Kas tu toks?“ 2021 m. gavo „BBC Ukraine“ Metų knygos apdovanojimą. 2022 m. knygos motyvais sukurtas vaidybinis filmas „Aš ir Feliksas“.

Aktyviai lietuvių šiuolaikinę poeziją leidžianti leidykla „Slinktys“ pristato naują knygų seriją – „Modernioji XX amžiaus lietuvių poezija“. Jau spėjo pasirodyti pirmosios dvi serijos rinktinės: Juozo Tysliavos „Išklydusio futuristo dainos“ ir Juozo Kėkšto „Ruduo žydi aguonom“. Abiejų knygų leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Šiandien, rugsėjo 19 d., prasideda jaunųjų rašytojų ir dailininkų festivalis „Literatūrinės slinktys“, šiemet vyksiantis tryliktąjį kartą. Šis festivalis – puiki galimybė susipažinti su jaunosios kartos kūrėjais, o jiems – įsilieti į kultūros lauką ir rasti bendraminčių.

Uršulė Toleikytė – jaunosios kartos poetė, kurios kūryba ne kartą publikuota kultūrinėje spaudoje, skirtinguose rinkiniuose ir almanachuose. „Šuo vaiduoklis“ – pirmoji U. Toleikytės eilėraščių knyga. Jaje aptinkamos asmens tapatumo, atminties, šiuolaikinio žmogaus išgyvenamo nerimo, susvetimėjimo ir nutolimo temos. Žvilgsnis į žmogaus psichiką ir jį supantį socialinį kontekstą.

Naujausia „Slinkčių“ poezijos knyga – Uršulės Toleikytės eilėraščių rinkinys „Šuo vaiduoklis“. Tai itin lauktas aktyvios jaunosios kartos poetės, nuo 2019-ųjų publikuojančios ir skaitančios savo eilėraščius, debiutas. 2021 metais U. Toleikytė laimėjo „Literatūrinių slinkčių“ konkursą, eilėraščius publikavo leidiniuose „Šiaurės Atėnai“, „Nemunas“, „Poezijos pavasario“ almanachuose ir kitur. Kūryba versta į anglų, lenkų, prancūzų kalbas. Kultūros leidiniuose „Literatūra ir menas“, „Naujasis židinys-Aidai“ jos poezija sulaukė teigiamų atsiliepimų iš literatūros kritikų.

Rugpjūčio 12–19 d. Ignalinoje, sodyboje „Saulėtekis“, vyks aštuntoji „Meno bangų“ kūrybinė rezidencija, sukviesianti įvairių žanrų kūrėjus iš skirtingų Lietuvos vietų.

Vykstant jubiliejiniam „Poezijos pavasario“ festivaliui, Lietuvoje vieši poetai ir poetės iš įvairių pasaulio šalių. Vienas šių metų festivalio svečių – žymus slovėnų poetas Alešas Štegeris, atvykstantis į Lietuvą ne tik dėl „Poezijos pavasario“, bet ir pristatyti ką tik lietuvių kalba išleistą dvikalbę rinktinę „Degantys liežuviai“. Knygą išleido leidykla „Slinktys“, o į lietuvių kalbą išvertė poetė, vertėja Kristina Tamulevičiūtė.

Poetas ir istorijos mokytojas Albinas Galinis, neseniai išleidęs poezijos rinktinę  „Saulėgrįža” ir dabar sutinkantis savo 60-metį, teigia, kad tame beprotiškų greičių pasaulyje norisi stabtelėti ir kvėptelėti tikros laisvės oro, t. y. be pragmatinio intereso stebėti, apmąstyti tikrovę. O tai labai sunku. „Gal būt poezija ir yra tam tikras vienas iš gyvenimo raiškos būdų atsiplėšti nuo kasdienybės ir iš kito kampo žvilgtelėti į pasaulį“, - teigia A. Galinis. Kalbino Rasa Pakalkienė.

Šiandien poetui Albinui Galiniui sueina 60-dešimt metų

Pernai vykę Klaipėdoje po „Žvejų rūmų“ scena, šįmet Pož(i)eminiai skaitymai grįžta į Vilnių. Tai tradicinis, nuo 2010 m. organizuojamas literatūros renginys, kasmet pristatantis ir skirtingų kartų poetus bei prozininkus, ir vis kitą požemių erdvę. Šįsyk – gegužės 3 d. 18 val. – skaitymai nukels į vieno seniausių sostinėje pastatų, kurio statybų pradžia siekia dar Gedimino laikus – Pranciškonų vienuolyno – rūsius.

Minint Pasaulinę poezijos dieną, skelbiamas festivalio „Literatūrinės slinktys“ konkursas.

Poetui, rašytojui Edmundui Janušaičiui skirta Kauno miesto kultūros premija.

Likus mažiau nei savaitei iki didžiausio knygų pasaulio renginio – Vilniaus knygų mugės – „Slinktys“ dalijasi renginių programa ir kviečia pasinerti į įvairiažanrės literatūros puslapius: prozą ir poeziją, tekstus vaikams ir suaugusiems, gimtakalbę ir verstinę literatūrą.

Sausio 27 d. vyko jau antri Lietuvos leidėjų asociacijos organizuojami Knygos apdovanojimai. Jų metu paskelbta ir jaunojo redaktoriaus premijos laureatė. Itin smagu, kad šiemet ja tapo „Slinkčių“ bendradarbė, poetė, redaktorė Rasa Milerytė. Ji apdovanota „už drąsą žengti į knygų tvarkybos barus, už kruopštumą ir dėmesingumą tekstui“.

Sausio 23 d. bus įteikta 38-oji literatūrinė rašytojos Ievos Simonaitytės premija. Nuo 1987 metų premija kasmet teikiama už kūrinius, atspindinčius Klaipėdos krašto ir Mažosios Lietuvos dvasią arba įprasminančius rašytojos Ievos Simonaitytės atminimą.

Silvija Zujūtė – poetė. 2023 m. jos eilėraščiai publikuoti „Literatūrinių slinkčių“ rinkinyje. Paprašyta įvardyti keistenybę, kurią kartais sau leidžia, ji sako: „Pamiegoti vidury dienos parke ant suoliuko.“ O klausiama apie svajonių supergalią teigia norinti kalbėtis su troleibusais, sugriauti bent keturis kartus mažiau, nei sukuria, ir pagaliau išmokti lošti „Durnių“.

Baigiantis metams imame svarstyti, kurios per metus išleistos knygos literatūros profesionalų ir skaitytojų bus išrinktos geriausiomis. Slapyvardžiu pasivadinęs literatūros entuziastų duetas spėlioja, kas pateks į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.

Intensyvius leidybinius metus „Slinktys“ baigia dviem solidžiais leidiniais: Alvydo Valentos poezijos rinktine „Amerikos atradimas, arba Vaizduotės šokis“ ir latvių vaikų poezijos antologija „Tirpsta diena kaip ledai“.

Apie Eugenijaus Žmuidos recenziją Mariaus Ivaškevičiaus romanui „Tomas Mūras“, publikuotą žurnale „Metai“ (07, 2022). https://www.zurnalasmetai.lt/?p=18867.

Publikuojame „Slinkčių“ išleistos latvių vaikų poezijos antologijos „Tirpsta diena kaip ledai“ palydimąjį straipsnį.

Poetas, prozininkas Alvydas Valenta pristato naują kūrybos vaisių – poezijos rinktinę „Amerikos atradimas, arba Vaizduotės šokis“ (išleido „Slinktys“). Joje – per pusantro šimto eilėraščių, trisdešimt iš jų iki šiol rinkiniuose nepublikuoti. Apie neseniai pasirodžiusią kūrybos rinktinę Alvydą Valentą kalbina Gintarė Adomaitytė.

Publikacijoje panaudota Kęstučio Svėrio nuotrauka.

Neseniai Lietuvos kultūros taryba paskelbė projektų finansavimo rezultatus. Leidėjams tai turbūt kaip loterija. Monetos metimas. Panašu, kad šįkart „Slinktims“ iškrito kalėdiniai džiaugsmai – finansavimą gavo šeši projektai. Tiek pat, beje, gavo ir „Rara“ – argi ne šauni draugija?

Žinoma, „Slinktys“ išleis ir daugiau knygų, bet dėl šių šešių jau galima nekantrauti.

VšĮ MENO BANGOS savo pirmąjį dešimtmetį minėjo tyliai – be fejerverkų, pokylio, oficialių kalbų ar šampano. „Fejerverkų niekada ir negalėtų būti“, – sako projektų vadovė, rašytoja Gintarė Adomaitytė, – esame aistringi jų priešininkai. Mūsų minėjimas – tai paroda Ignalinos viešojoje bibliotekoje. Išnešėme iš namų lobius – keliolika kuo puikiausios tapybos darbų, susietų su mūsų – mano ir „Meno bangų“ vadovo Mariaus Kraptavičiaus – gyvenimu. Šis tas paveldėta iš giminės, kai kas padovanota dar ankstesniais laikais, kai apie projektus nė nesvajojome. Žinoma, svarbi ir tapyba, padovanota „Meno bangoms“ per mudviejų rengiamas menininkų rezidencijas Ignalinoje, „Saulėtekio“ sodyboje.“

Renata Karvelis – rašytoja, menininkė. Gimė 1988 m. Gyvena Tauragėje. Poezijos čiabuko „Poems after sex*“ (2017 m.) autorė. Nuo 2018 m. rengia publikacijas kultūrinei žiniasklaidai. Poetinio performanso „ROŽINI_S“ (2019 m.) autorė. Kūrybos žurnalo „Slemas su ragais“ (2020 m., Tauragės krašto muziejus „Santaka“) redaktorė. Poetinio performanso „mOterOs“ (2021 m.) autorė. Meninės akcijos „#HiddenFlag Tauragė“ (2022 m.) autorė. Knygos „Miestas ir menininkas. Tauragės kultūros maršrutai“ (2023 m., Tauragės krašto muziejus „Santaka“) autorė. Menų festivalyje „Kvadratu“ 2023 m. atliko meninį tyrimą apie Tauragę. LRT radijo laidai „Kultūros savaitė“ rengia kultūros komentarus.

Aistis Žekevičius. Atlaidžiai šypsosi bedugnė. Eilėraščiai: Vilnius: Bazilisko ambasada, 2023 m.

Karoliniškių biblioteka ir asociacija „Slinktys“ jau trečiąjį kartą organizuoja literatūros ir muzikos festivalį „Karoliniškių ruduo“. Spalio 9–22 d. vyksiančiame festivalyje didelis dėmesys bus skiriamas Vilniaus 700 metų jubiliejui, renginiams apie inovacijas, audiovizualinėms, tarpdisciplininėms meno formoms ir renginiams netradicinėse erdvėse.

Kornelija Mikalauskaitė (g. 2003 m.) – poetė. 2019 m. Kristinos Sabaliauskaitės ir leidyklos „Baltos lankos“ organizuotame trumpojo rašinio konkurse laimėjo I vietą.

Antanas Masionis, talentingas poetas, gabus literatūros kritikas nusižudė 1974-ųjų sausio 27 d., būdamas 33-ejų, metais jaunesnis, nei šiandien esu aš. Šioje tikrovėje mes vargiai būtume susitikę. Bet yra ir kitos tikrovės. Knygos, prisiminimai – šiais tekstais šiandien nuklotas mano stalas, o aš bandau nepaskęsti traukiančioje Antano Masionio kūrybos gelmėje ir suprasti, kodėl gimtajame krašte, Utenos rajone, jo atminimas taip menkai įamžintas, kodėl jis dažniau prisimenamas kito talentingo kūrėjo, irgi per anksti į amžinybę išėjusio kraštiečio Broniaus Radzevičiaus šešėlyje.

Artėjant tarptautiniam literatūros festivaliui „Poetinis Druskininkų“ ruduo, paskelbta, kam šiemet skiriamis Jotvingių ir Jaunojo jotvingio premijos. Jaunojo jotvingio premija įvertinta poetė Birutė Grašytė-Black už labai įtaigų poetinį pasaulį, taupų ir talpų žodį knygoje „Sumokėjau alyvmedžio lapais“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022), o Jotvingių premija skirta poetui Gvidui Latakui už savitą šiuolaikinę mitologiją, nepagražintą kalbinę tikrovę, poetinę žaismę ir įtraukiančias literatūrines peripetijas poezijos knygoje „Salos“, kurią 2022 m. išleido „Slinktys“.

Kasmet išleidžiama daugybė knygų, kurios tikriausiai niekada nepasieks jūsų lentynų. Na, jei lentynas pasieks, tai rankų tikrai ne. Provincijos savilaida. Didmiesčių savilaida. Mažų leidyklų šlamštas. Didelių leidyklų šlamštas. Prasta literatūra niekada nepasitrauks iš leidybos. Prastų knygų yra daug. Šiuo metu sugalvoju vos kelias internetines svetaines, kuriose tarp parduodamų knygų galimai nėra nė vienos prastos. Tik kelias! Ir tik galimai! Po velnių, dideli šansai, kad ir pats tokią kažkada išleisiu.

Ketvirtadienį, rugsėjo 14 d., iškilmingo literatūros vakaro „Auksas dulkia virš Vilniaus stogų...“ metu Renatai Šerelytei buvo įteiktas „Literatūrinių slinkčių“ Rankos prizas. Prizas žinomai rašytojai vieningu festivalio „Literatūrinės slinktys“ organizatorių sutarimu skirtas „Už griežtą, bet globojančią ranką: atidų darbą su jaunaisiais rašytojais ir įvairiapusę pagalbą festivalio metu“.

Rugsėjį sunku įsivaizduoti be kelių dalykų: vėstančio oro, įvairiomis spalvomis nusidažančių medžių lapų ir festivalio „Literatūrinės slinktys“. Šiemet jaunųjų kūrėjų festivalis vyksta rugsėjo 11–17 d. ir žada išskirtinę programą. Kaip ir kasmet, renginių tinklas nusidrieks regionuose, tačiau šiemet, minėdami 700 metų Vilniaus jubiliejų, organizatoriai didelį dėmesį skiria ir renginiams Vilniuje.

 

Rugsėjo 11–17 d. vyks tradicinis jaunųjų kūrėjų festivalis „Literatūrinės slinktys“. Festivalyje šiemet dalyvauja rašytojai Ieva Vaitkevičiūtė, Lilija Rakova, Silvija Zujūtė, Verdenė Monika Valkiūnaitė, Julius Barzdaitis, dailininkai Raminta Stasaitytė, Diana Remeikytė, Teodora Jurčytė-Šukaitienė, Klaidas Paškevičius, Šarūnas Baltrukonis. Skelbiame išsamią renginių programą.

2023-iesiems (Dzūkijos) metams persiritus į antrąją pusę, leidykla „Slinktys“ pristato naują leidinį – skirtingas meno rūšis ir literatūrinius žanrus sujungiančią trijų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų – Leonardo Gutausko, Povilo Ričardo Vaitiekūno ir Valentino Sventicko – knygą „Laiškai iš Mardasavo“, kurią sudarė V. Sventickas.

Poezijos pavasaris 2023. Vilnius: Rašytojų sąjungos fondas, 2023 m. 384 p. Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.

Kūrybinių rezidencijų Ignalinoje tradicija tęsiama. Rugpjūčio 14 d. prasideda rezidencija „Meno klasikos bangos“, kurią organizuoja įdomiomis iniciatyvomis garsėjanti viešoji įstaiga „Meno bangos“. Šiemet į rezidenciją iš įvairių Lietuvos kraštų atvyksta devyni menininkai, pakviesiantys Ignalinos gyventojus į įkvepiančius ir prasmingus renginius.

Ingrida Viluckytė – poetė, prozininkė. 2020 m. jos kūryba publikuota rinkinyje „Literatūrinės slinktys“.

Rugsėjo 11–17 d. vyks tradicinis jaunųjų kūrėjų festivalis „Literatūrinės slinktys“. Šiemet – jau dvyliktąjį kartą. Po ilgų svarstymų ir diskusijų dailininkų ir literatų darbus vertinusios komisijos paskelbė, kieno kūryba bus publikuojama šių metų rinkinyje. Taip pat išrinkta ir pirmą kartą skelbto konkrečiojo eilėraščio apie literatūrinį Vilnių konkurso laureatė.

Prozininkės Nomedos Griškevičiūtės kūrinius skaito aktorė Karolina Elžbieta Mikolajūnaitė.

Nuotolinis skambutis sujungia mane, esančią Vilniaus biuro erdvėje, ir Liliją, tik ką atskubėjusią iš Vilniaus dailės akademijos į savo studiją Kęstučio gatvėje Kaune. Kalbamės apie kūrybą, įkvėpimus ir sunkumus – užtenka retkartinio mano klausimo, kad Lilijos istorijos imtų lietis ir lengvais štrichais atskleistų kūrėjos portretą.

Dailininkę Liliją Gotautaitę-Smalinskę kalbina Emilija Statinaitė.

Kristina Tamulevičiūtė. Gyvybė. Eilėraščiai: Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2023 m., 88 p.

Prozininkę Rugilę Šataitę kalbina rašytoja, Jaunųjų filologų komisijos narė Daina Opolskaitė...

Kasmet „Poezijos pavasario“ įkarštyje skelbiami ne vienos premijos laureatai, tarp jų Dionizo Poškos bei Salomėjos Nėries. Šiemet D. Poškos premija skirta poetui, dailininkui, medalininkui Gvidui Latakui už naujausią poezijos rinkinį „Salos“, o Salomėjos Nėries – poetui Steponui Algirdui Dačkevičiui už poezijos rinktinę „Skruzdėlynas po šaukštu“. Abi knygas 2022 m. išleido „Slinktys“.

„Slinktys“ dėkoja visiems festivalio „Literatūrinės slinktys“ konkurso dalyviams ir praneša, kad konkursas pratęsiamas iki gegužės 10 dienos. Organizatoriai sako jau sulaukę daug įdomių talentingų autorių kūrinių, tačiau norėtųsi, ypač literatūros srityje, sulaukti didesnės žanrų įvairovės ir jau esamiems dalyviams sudaryti didesnę konkurenciją, kad laureatais butų išrinkti išties to verčiausi.

Storas dulkių sluoksnis per trisdešimt metų apnešė mūsų švietimo sistemos idealus, kadaise bandytus formuoti Meilės Lukšienės ir kitų...

Gailė Garnelytė – jaunosios kartos režisierė, scenaristė. Baigė lietuvių literatūros ir kino dramaturgijos studijas. Įvairių trumpametražių vaidybinių filmų, televizijos laidų scenarijų autorė ir bendraautorė, dokumentinių filmų scenarijų konsultantė.

„<...> Margi šviesoforai pavirto girliandom bevalėm, / liūty nihilistai – ir tie kartais įtiki žalią. / Ir barsto keiksmus kontrolieriai, taksi, mašinistai, / žingsniuoja ėjimą atradęs būtasis taksistas. <...>“ (Alina Borzenkaitė)

„<...> Taip pat dega žuvėdros paryžių / Ir alsuoja žara po lietaus, / Vandeny vienas pastebi kryžių, / Kitas – kilpą. Žvejų nebedaug. // O aš pats toks pat kaltas ir tuščias, / Vis dar debesys plaukia pro grotas, / Pamiršti, kad atleidai, kai rūsčiai / Dega skausmas, bet nedega protas.“ (Linas Daugėla.)
 

Jaunųjų kūrėjų festivalis „Literatūrinės slinktys“ rugsėjo 11–17 dienomis jau dvyliktąjį kartą kvies visos Lietuvos gyventojus susipažinti su jaunųjų rašytojų ir dailininkų kūryba. Šiemet kaip niekada anksti, Pasaulinės poezijos dienos proga, skelbiama jaunųjų menininkų kūrybos konkurso pradžia. Festivalio organizatoriai kviečia ne tik siųsti savo darbus tradiciniam penkių knygelių rinkiniui, bet taip pat aktyviai dalyvauti įprasminant Vilniaus 700 metų jubiliejų.

„Genocidas pasikartojo, mano mažieji skaitytojai žuvo dėl bado, šalčio, apšaudymų ir dehidratacijos. Jų akivaizdoje prievartavo ir žudė motinas ir seseris. Vaikai pražilo, jie tūkstančiais išvežti į prieglaudas Rusijoje. Daugelis mano mažųjų skaitytojų virto pelenais“, – pasakoja rašytoja Kateryna Jehoruškina, kurios knyga vaikams „Mano priverstinės atostogos“ neseniai išleista lietuvių kalba (knygą išvertė Donata Rinkevičienė, išleido „Slinktys“, iliustracijas sukūrė Sofija Avdejeva).

Kateryna Jehoruškina, Kārlis Vērdiņš, Gvidas Latakas, Gintaras Bleizgys, Vainius Bakas, Lina Laura Švedaitė – tokias pavardes vardija „Slinkčių“ atstovai, paklausti apie dalyvavimą sparčiai artėjančioje Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. Ir tai – toli gražu ne viskas, o didžiausia intriga žadama užsukusiems į LEIDYKLOS STENDĄ 5.C01E. Stendą puoš autorinis poeto, dailininko G. Latako kūrinys, kurį bus galima apžiūrėti visas keturias mugės dienas.

„Slinktys“ ką tik išleido trikalbį (lietuvių, anglų, rusų) lietuvių autorių haiku ir senriu rinkinį „Vėjo varpeliai“. Tai – baigiamoji „Vėjų haiku“ knygų trilogijos dalis. Anksčiau trilogijoje išleisti rinkiniai „Vėjo namai“ ir „Vėjo ašmenys“.

Sausio 24 ir 26 dienomis Grigiškių kultūros centre ir Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekoje vyko vaikų poeto Anzelmo Matučio 100-osioms gimimo metinėms skirti renginiai. Renginiuose taip pat pristatyta nauja „Slinkčių“ išleista Anzelmo Matučio poezijos rinktinė „Kas žmogiuko širdyje“.

„Slinktys“, bendradarbiaudamos su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene ir YIVO institutu, tęsia knygelių, verstų iš jidiš kalbos, seriją. .Visos serijoje „Bibliotekėlė“ išleistos knygos parašytos ir pirmą kartą išleistos XX amžiuje. Leidiniuose pateikiamos autentiškos iliustracijos. Ką tik išleistos dar dvi naujos knygelės: Avrom Reizen ir Chanė Levin kūriniai.

Asketiški, intravertiški, melancholiški – taip apibūdinami jaunosios kartos kompozitoriaus Dominyko Digimo (g. 1993 m.) kūriniai. D. Digimas – aktyvus festivalių ir įvairių projektų dalyvis. Jis – vienas iš šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ įkūrėjų, elektroninių garso praktikų festivalio „Ahead“ bendraįkūrėjas, jo kūriniai ne kartą skambėjo užsienio scenose.

1914 m. Vilniaus Boriso Kleckino leidykla pradėjo leisti pirmą Lenkijoje ir Lietuvoje iliustruotą žurnalą vaikams jidiš kalba Grininke beimelech („Žalieji medeliai“). Šis žurnalas buvo sumanytas kaip smagus laisvalaikio skaitinys įvairaus amžiaus vaikams ir kaip ugdymo priemonė. Žurnalo pagrindu parengta žydų vaikų literatūros antologija „Žalieji medeliai“, kurią išleido „Slinktys“.

Paskutiniame šių metų vaizdo įraše savo kūrybą skaito jaunosios kartos prozininkas Dominykas Matulionis.

Pasitikdamos šimtąsias vaikų poeto Anzelmo Matučio (1923–1985) gimimo metines „Slinktys“ pristato naują jo kūrybos rinktinę „Kas žmogiuko širdyje“, kurioje publikuojamos poemos „Girios televizorius“, „Drevinukas“ ir eilėraščiai.

Monika Baltrušaitytė – žurnalistė, rašytoja. 2017 m. savo kūrybą publikavo „Literatūrinių slinkčių“ rinkinyje, o 2018 m., laimėjusi Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamą Pirmosios knygos konkursą, skaitytojams pristatė novelių rinkinį „Išėję prie upės“.

Dovilė Bagdonaitė. Takeliai_žolėje. Eilėraščiai. Vilnius: Bazilisko ambasada, 2022 m., 116 p.
Antrojoje Dovilės Bagdonaitės knygoje „Takeliai­­_žolėje“ autorei svarbu išsigryninti, apie ką sukasi gyvenimas, ir suvokti, kas yra tikra. Jai svarbus vizualumas, juo bandoma perteikti kai kuriuos eilėraščius.

Kultūros žurnalo jaunimui „Pašvaistė“, leidžiamo nuo 2009 m., redakcijoje – nemenki pasikeitimai: redaktorės pareigų imasi Neda Letukytė. Naujoji redaktorė sako į šią veiklą nerianti entuziastingai ir pasakoja sieksianti, kad žurnalas būtų aktualus ir patrauklus jauniesiems skaitytojams, drąsus ir atviras eksperimentams. Pasak N. Letukytės, nors „Pašvaistė“ neatstos nei apsilankymo teatre, nei puikios knygos ar filmo, bet gali sudominti ir patarti, kokiu autoriumi pasidomėti, rekomenduoti, ko nepraleisti Lietuvos kultūros lauke, supažindinti su būdais patirti ir išgyventi kultūrą.

Ir spalį atsitiko įvairių literatūrinių renginių, poezijos skaitymo publikai. Nuvykom į Semeliškių gimnaziją, kur vyko susitikimas su mokiniais...

Prasidėjo portalo 15min.lt šeštą kartą organizuojami geriausių knygų rinkimai, kurių tikslas – atkreipti dėmesį į vertingus lietuvių rašytojų ir verstinius kūrinius, autorius ir vertėjus, skatinti skaitymą. Geriausios knygos, kurias atrinko literatūros ekspertų komisija, renkamos šešiose kategorijose, šiemet tarp pretendentų – keturi „Slinkčių“ leidiniai.

Prancūzų instituto mediatekoje gruodžio 1 dieną vyko šiuolaikinės prancūzų poezijos vakaras ir antologijos „Šokantis mistralis“ pristatymas (išleido „Slinktys“, 2022 m.). Renginio metu poetas, vertėjas, antologijos sudarytojas Dainius Gintalas aptarė antologiją, jos sudarymo principus. Kadangi šiuolaikinė prancūzų literatūra plati, D. Gintalas nusprendė antologijai rinktis Pietryčių Prancūzijos poetus: iš Overnės–Ronos–Alpių ir Provanso–Alpių–Žydrojo kranto regionų. Vertėjas rinkosi viduriniosios kartos autorius (apie 35–55 m. amžiaus).

Besibaigiant lapkričiui į knygynus iškeliavo „Slinkčių“ išleista Viliaus Mačiliūno detektyvinėknyga vaikams „Sekliai nesnaudžia“. Tai – jau antroji buvusio kriminalisto knyga mažiesiemsskaitytojams. Pirmoji – „Kas pagrobė mokytoją?“ – sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo, todėl autorius nutarė pratęsti mažųjų detektyvų, 4b klasės mokinių, nuotykius.

BBC Ukraine paskelbė 2022 m. geriausių ukrainiečių knygų trumpąjį sąrašą. Į šį sąrašą pateko ir Katerynos Jehoruškinos knyga vaikams „Mano priverstinės atostogos“, kurią į lietuvių kalbą išvertė Donata Rinkevičienė, o 2023-aisiais išleisti planuoja „Slinktys“.

Ir šiemet, vos rudeniui įsirioglinus į kalendorių, įvyko tradicinis „Literatūrinių slinkčių“ festivalis. Jo metu išleistas rinkinys, kuriame nugulė mano, Kornelijos Mikalauskaitės ir Pauliaus Aušros poezija, Dominyko Matulionio proza, Oresto Razumo drama, dailininkių Augustės Daškevičiūtės, Adelės Gančierės, Lilijos Gotautaitės, Joanos Kairienės ir Verdenės Monikos Valkiūnaitės kūriniai.

Vilniuje, Karoliniškių bibliotekoje, pristatyta šiemet „Slinkčių” drauge su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene išleista Mani Leib knygelė „Pasakaitė eilėmis apie mamą su trimis sūnumis”. Iš jidiš kalbos ją išvertė Miglė Anušauskaitė ir Vainius Bakas. Originalusis knygelės leidimas pasirodė 1940 m. Vilniuje, leidykloje „Cišo”.

Literatūros ir muzikos festivalis „Karoliniškių ruduo“ grįžta. Antrą kartą vyksiantis asociacijos „Slinktys“ ir Vilniaus miesto savivaldybės Centrinės bibliotekos Karoliniškių filialo organizuojamas festivalis spalio 7 ir 10–15 d. išsiilgusius meno pakvies į trylika įvairių renginių, kurių metu prisiminsime tokias mūsų kultūrai svarbias asmenybes kaip Jonas Mekas, Ričardas Gavelis, naujai pažvelgsime į fotomenininko Antano Sutkaus kūrybą, susitiksime su šiuolaikiniais kūrėjais.

Apie tai, kaip nuo scenos atlikėjams atrodo klausytojai, kas nuveikta per dešimtmetį ir kitomis įdomiomis temomis kalbamės su dainų autoriumi ir atlikėju Gyčiu Ambrazevičiumi.

Naujame jaunųjų kūrėjų skaitymų ciklo vaizdo įraše savo naujausius kūrinius skaito jaunosios kartos rašytoja Augustė Jasiulytė. Skandinavų kalbų specialistė, rašanti ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, pernai dalyvavo „Literatūrinių slinkčių“ festivalyje, prieš tai yra išleidusi elektroninę knygą „Šokanti giria“, įvertinta kūrybiniuose konkursuose.

Prieš savaitę baigėsi jaunųjų rašytojų ir dailininkų kūrybos festivalis „Literatūrinės slinktys“. Rugsėjo 12–17 d. besidominčius kultūra sukvietęs į įvairius renginius, festivalis kaip niekad plačiai nusidriekė per regionus. Šiemet kūrybos rinkinio pristatymai, parodų atidarymai ir literatūros skaitymai vyko ne tik sostinėje, bet ir Tauragėje, Utenoje ir Ignalinoje.

Penktajame jaunųjų kūrėjų skaitymų ciklo vaizdo įraše eilėraščius skaito poetas, vertėjas Aistis Žekevičius. Poetas skaito rudens paženklintame Vilniuje, aplink dūzgia mašinos, girdėti praeivių šurmulys, bet ramiai skaitomi eilėraščiai nustelbia aplinkos garsus. 

Birutė Grašytė-Black. Sumokėjau alyvmedžio lapais. Eilėraščiai. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022 m., 64 p.
Pirmojoje Birutės Grašytės-Black poezijos knygoje „Sumokėjau alyvmedžio lapais“ išryškėja naujai perteikiama tautosaka, namų vaizdiniai, kūrę kalbančiosios pasaulėjautą, jos ryšį su močiute ir bandymą visa tai įamžinti.
 

Rugpjūčio 17–19 dienomis Vilniuje vyko antrasis Vilniaus universiteto Studentų atstovybės programos „Be etikečių“, aktyviai veikiančios socialinės atskirties mažinimo ir žmogaus teisių srityse, narių organizuotas festivalis „Kultūra visų 2022“.

Šiandien prasideda beveik savaitę truksiantis jaunųjų rašytojų ir dailininkų festivalis „Literatūrinės slinktys“. Vienuoliktąjį kartą vykstantis festivalis rugsėjo 12–17 d. literatūros ir dailės gerbėjus pakvies į renginius Vilniuje, Tauragėje, Utenoje ir Ignalinoje, o festivalio dalyvių kūryba skambės laidų „Vakaro lyrika“ ir „Vakaras su knyga“ metu.

Rugpjūčiui persiritus į antrą pusę – literatūros padangėje gaivaus vėjo gūsis: leidykla „Slinktys“ išleido šiuolaikinės prancūzų poezijos antologiją „Šokantis mistralis“. Poeto, vertėjo Dainiaus Gintalo parengtoje antologijoje publikuojami dešimties savito braižo šiandieninių Prancūzijos poetų ir poečių tekstai.

2023 m. Lietuvos laukia istorinis įvykis – vis dar jauno Vilniaus 700 metų jubiliejus. Ypatingai šventei ruošiamasi jau dabar – ryškėja vis daugiau įdomių sostinės jaunystę įprasminti skirtų iniciatyvų. Švęsti Vilniaus gimtadienį ruošiasi ir „Slinktys“, o ką tik pasirodė miestui ir miestiečiams skirta dovana: Lauros Švedaitės parengta knyga „Vilniaus sekretai: vizijos, atsiminimai, sapnai“.

Rugsėjo 13–17 dienomis vyks vienuoliktasis jaunųjų kūrėjų festivalis „Literatūrinės slinktys“. Jo metu numatyta daug renginių, kuriuose dalyvaus šiemet išrinkti „slinktininkai“ – literatų ir dailininkų penketukai. Tradiciškai jaunųjų menininkų kūryba nuguls iš penkių knygučių sudarytame festivalio rinkinyje.

Praėjusią savaitę Istorijų namuose vyko pirmasis knygos “Vilniaus sekretai” pristatymas. Renginio metu su gidu Albertu Kazlausku, poetu Alvydu Valenta, knygos dizainere Jurgita Juodyte, fotografu Deniu Vėju ir sudarytoja Lina Laura Švedaite kalbėjomės apie Vilnių - koks jis šiandien, 700 metų jubiliejaus akivaizdoje? 

VšĮ MENO BANGOS įkurtos prieš devynerius metus Ignalinoje. Nuo to laiko projektų būta daug ir kuo įvairiausių, tačiau bene garsiausiai per Lietuvą ir šiek tiek toliau skamba menininkų rezidencijos.

Kęstutis Cicėnas – jaunosios kartos teatro aktorius, sukūręs daugiau nei 15 vaidmenų. Vaidina tokiuose spektakliuose kaip „Kankinys“, „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“, „Išvarymas“, „Vestuvės“ (rež. Oskaras Koršunovas), „Kaligula“ (rež. Vidas Bareikis) ir kituose. Taip pat yra sukūręs vaidmenų kine.

Ketvirtajame jaunųjų kūrėjų skaitymų ciklo vaizdo įraše svečiuojasi prozininkė Ieva Marija Sokolovaitė. Palangoje augusi autorė, pernai tapusi Lietuvos rašytojų sąjungos organizuoto konkurso Ričardo Gavelio kūrybai atminti laureate, šįsyk prabyla iš bendrabučio virtuvės, kur skaito laukimo persmelktą tekstą apie vizitą pas ginekologę.

Nesustabdomai artėja rugsėjis, kai prasidės tradicinis festivalis „Literatūrinės slinktys“, suburiantis jaunuosius rašytojus ir dailininkus. Jaunieji kūrėjai vis dar turi laiko atsiųsti savo kūrinius ir dalyvauti konkurse. Konkurso laureatų darbai bus išleisti „Literatūrinių slinkčių“ rinkinyje. Jaunųjų rašytojų ir dailininkų kūrybos laukiame iki liepos 1 dienos.

Vasarą pasaulis kvėpuoja lėčiau, gyvenimo ritmas pakinta, tačiau kūrybinis vyksmas nesustoja. Birželio 27–29 d. Klaipėdoje ir Skuodo krašte lankysis leidyklos „Slinktys“ poetai ir susitikimų su skaitančiųjų bendruomene metu pristatys išleistas knygas.

Alvydas Valenta. „Prierašai neegzistuojančioms „Iliados“ ir „Odisėjos“ iliustracijoms“. Poezija. Vilnius: „Slinktys“, 2020 m., 88 p.

Pagaliau atėjus vasarai ir ilgiausiai lauktai šilumai, grįžta ir jaunųjų kūrėjų skaitymai. Šįkart saulės atokaitoje eilėraščius skaito jaunosios kartos poetė Uršulė Toleikytė, kuri šiuo metu studijuoja sociologijos doktorantūroje. Jos tekstuose pinasi sapnai, fantazijos ir netikėti suvokimai apie žmonių tarpusavio santykius. Šis ciklas yra SRT fondo finansuojamo projekto „Jaunieji kūrėjai: kūryba, kritika, pokalbiai“ dalis.

Birželio 1-ąją Gvidas Latakas – poetas ir dailininkas, juvelyras ir medalininkas, telšiškis ir kaunietis, o dar, kaip pats sako, mokyklinių sąsvinių sugertukų dekoratorius, istorijikių mintytojas, knygius ir filmius – minėjo 50-ąjį gimtadienį.

Kalendorinė vasara prasideda gražiomis sukaktimis. Šiandien GVIDAS LATAKAS – poetas ir dailininkas, meno dirbinių ir žodžio juvelyras beigi įvairių iniciatyvų sumanytojas, o nuo šių metų ir mūsų autorius – švenčia savo simbolinę brandos apraišką.

Šeštadienį Juozo Zikaro namuose-muziejuje, Kaune, poetui Vytautui Stulpinui įteiktas tradicinis Zikarinių medalis. „Meškų tarybos“ sprendimu, apdovanojimas poetui skirtas už neseniai pasirodžiusią solidžią eilėraščių knygą „Lėtoji“ (išleido SLINKTYS).

Gintaras Bleizgys. Procesija. Poezija. Vilnius: „Slinktys“, 2022 m., 128 p.
Dailininkė Augustina Gruzdytė

Gegužės 19 pavakarę, poetui Valdui Daškevičiui už eilėraščių rinktinę „Visas likęs laikas” (išleido SLINKTYS) Vilkaviškio kultūros centre įteikta Salomėjos Nėries vardo literatūrinė premija.

Minint žymaus poeto, rašytojo, avangardinio kino kūrėjo, kino kritiko Jono Meko gimimo šimtmetį, Seimo nutarimu 2022-ieji paskelbti Jono Meko metais. Šia proga po Lietuvą pasklis gausybė renginių, skirtų priminti J. Meko indėlį į lietuviškumo sklaidą, Lietuvos vardo garsinimą, jo išskirtinius darbus ir asmenybę.

Naują poezijos knygą „Procesija“ (išleido leidykla „Slinktys“) pristatantis poetas Gintaras Bleizgys sako besitikintis, kad šiame rinkinyje skaitytojai atras kitokį autorių, nei žino iš ankstesnių knygų. „Procesija“ – 14-oji poeto, eseisto, literatūros kritiko knyga.

Pož(i)eminiai skaitymai – nuo 2010 m. organizuojamas literatūrinis renginys, kaskart nukeliantis į kitą požemių erdvę (bažnyčios kriptą, rūmų, dvaro, forto ar kito statinio rūsius). Šįmet skaitymai vyks gegužės 13 d. 19 val. Vilniaus gynybinės sienos bastėjos patalpose.

Rugsėjo mėnesį, kaip ir kasmet, vyks jaunuosius rašytojus ir dailininkus suburiantis festivalis „Literatūrinės slinktys“. Gausią festivalio renginių programą tradiciškai vainikuos jaunųjų menininkų kūrybos rinkinys. Penkiose rinkinio knygelėse bus publikuojami jaunųjų rašytojų ir dailininkų kūriniai.

Edvinas Valikonis. Rūko dugnas. Eilėraščiai. Vilnius: „kitos knygos“, 2021. 88 p.
Rūkas, dugnas, miestas, upės, raktai įkūnija daug vaidmenų, kurie išryškina kalbančiojo jausenas.

Antrajame jaunųjų kūrėjų skaitymų ciklo vaizdo įraše eilėraščius skaito poetė ir vertėja Greta Ambrazaitė. Debiutinis jos eilėraščių rinkinys „Trapūs daiktai“ autorei pelnė Jaunojo jotvingio premiją, o šiuo metu Greta dirba prie antrosios savo poezijos knygos. Šis ciklas yra SRT fondo finansuojamo projekto „Jaunieji kūrėjai: kūryba, kritika, pokalbiai“ dalis.

Jaunosios kartos poeto Dominyko Andriuškevičiaus skaitymais pradedamas vaizdo įrašų ciklas, kuriame perspektyvūs šalies autoriai skaito savo kūrybą jiems svarbiose Vilniaus vietose. Šių vietų pasirinkimo motyvai paprastai nutylimi, tad žiūrovui tenka spėlioti, įsižiūrėjus į aplinką ir įsiklausius, kaip joje skleidžiasi nauji, o galbūt kitokioje aplinkoje jau nugirsti tekstai. Šis ciklas yra SRT fondo finansuojamo projekto „Jaunieji kūrėjai: kūryba, kritika, pokalbiai“ dalis.

Dominykas Norkūnas. Tamsa yra aštuonkojis. Eilėraščiai. Vilnius: „Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla“, 2021. 72 p.
Daiktiškai išreikšti, „įkūnyti“ abstrakciją – užduotis (tiek valingai keliama poetų, tiek automatiškai iššaukta gaivališkosios poezijos prigimties), aptinkama gana dažname eilėraštyje...

„Sidabrõ“ – grupė, kurią atranda vis daugiau alternatyvaus roko klausytojų. Ši grupė – tai kūrybingi Merkinės ir Druskininkų jaunuoliai, savo kūryboje puoselėjantys lietuvių kalbą, muzikos forma prakalbinantys poetų klasikų tekstus bei patys kuriantys dainas.

Vilniaus knygų mugėje pristatyti atsinaujinę „Metų knygos rinkimai“ ir pretendentai į geriausias metų knygas. Knygas rinksime šiose kategorijose: vaikų, paauglių, prozos suaugusiems, poezijos, publicistikos ir dokumentikos.

Leidykla „Slinktys“ jau gyvena džiugaus laukimo nuotaika ir Vilniaus knygų mugės lankytojus kviečia aplankyti „Slinkčių“ renginius bei nepraeiti pro net du leidyklos stendus, kur bus galima ne tik įsigyti knygų ir muzikos įrašų, bet ir pabendrauti su leidyklos atstovais bei autoriais.

Vasarį visi keliai veda į knygą. Ne tik dėl po metų pertraukos sugrįžtančios tradicinės Vilniaus knygų mugės, bet ir dėl šiemet jau antrą kartą įvyksiančios Knygų savaitės. Į virtualius susitikimus su rašytojais bei poetais ir įdomias diskusijas kviečia ir leidykla „Slinktys“.

Neseniai „Slinktys“ įsijungė į Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) gretas (https://lla.lt/lt/naryste/nariu-sarasas). Tai – viena pagrindinių mūsų šalies leidėjus vienijančių organizacijų, įkurta 1993 metais. Šiuo metu LLA jungia per 50 Lietuvos leidyklų.

Poetas ir vertėjas Dainius Gintalas šiuo metu rengia šiuolaikinės prancūzų poezijos antologiją, skirtą Pietryčių Prancūzijos, tai yra Auvergne-Rhône-Alpes ir Provence-Alpes-Côte d'Azur regionuose gyvenančių poetų kūrybai.

Gruodžio 14 d. Kaune, Vaikų literatūros muziejuje, pristatytos „Slinkčių“ drauge su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene išleistos knygelės vaikams – Leib Kvitko „Miške“ (Issachar Ryback iliustracijos) ir Bentsiyen Raskin „Viša, kuri norėjo šukų“ (El Lissitzky iliustracijos). Renginyje dalyvavo „Slinkčių“ ir šio projekto vadovas Juozas Žitkauskas, o pristatymą žaismingai vedė muziejaus vedėja Daiva Šarkanauskaitė. Pastarasis muziejus yra Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinys.

Antrus metus „Slinktys” drauge su rašytoja Laura Švedaitę vykdo projektą „Vilniaus sekretai”, skirtą turtinti plačiojo Vilniaus atmintį ir tyrinėti jo tapatybę. Pasak projekto iniciatorės L. Švedaitė, „Vilniaus sekretų“ tikslas – duoti balsą vilniečiams ir leisti jiems patiems papasakoti, apie ką kalba jų miestas (ne tik senamiestis, bet ir kiti mikrorajonai), t. y. įgalinti žmogaus istoriją. Juk, kaip rašė Svetlana Aleksijevič, „istorija yra žmogaus veidas. Kiek šiame pasaulyje yra žmonių veidų, tiek – ir istorijų“.

Nuo pat pradžių buvo aišku, kad šis pokalbis neš kelionės vėliavą. Sutemus rudens vakarui, man susirangius ant galinės automobilio sėdynės kelyje link namų, pasisveikiname per kompiuterio ekranus ir kalbamės apie Agotos kūrybą, įkvėpimus ir dienas galerijoje.

Žurnalistas ir skaitovas Paulius Šironas poeziją vadina laikui nepavaldžiu kalbėjimu. Keliaujantis su poezijos skaitymo programomis, dabar jis viešai skaitytus ir dar neskaitytus žemininkų kartos poetų eilėraščius sudėjo į kompaktinę plokštelę „Suėjus prie žemės ribos“, kurią išleido leidykla „Slinktys”, o projektą iš dalies finansavo asociacija LATGA.

Viena kitą pasveikiname nuotoliu ir nusišypsome, greitai judančiame gyvenime radusios laiko pasidalinimams apie meną ir gyvenimiškas patirtis.

Praėjusį penktadienį, spalio 22 dieną, įvyko naujos Valdo Daškevičiaus knygos „Visas likęs laikas“ pristatymas Kėdainių rajono Akademijos gimnazijoje bei Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje. Jubiliejaus proga išleistos knygos pristatyme Valdą Daškevičių sveikino artimi bičiuliai ir draugai, taip pat progos pasveikinti su jubiliejumi nepraleido ir Kėdainių miesto meras Valentinas Tamulis.

Pasikalbėti apie meną (ir ne tik) Domas Mykolas atskuba kaip visada energingai (net per ekraną justi) ir iškart atsiprašo už vėlavimą – darbai užgaišino.

Lengvu juoku palydėdamos pokalbį, ramų rugsėjo pirmadienį virtualiai pasimatėme su Felicija Dudoit. Vienas ekranas atsuktas į namų kambarį, kitas – į tapybos studiją, o tarp jų – klausimai apie meną ir asmeninę kūrybą.

Tado Žvirinskio dienoraštinį romaną „Manuscriptum discipuli, arba studentiška 1990–1991 metų kronika“ („Slinktys“, 2021) paanalizuosime komparatyvistiniu aspektu, lygindami jį su JohannoWolfgango Goethe‘s romanu „Jaunojo Verterio kančios“ (Vilnius: Vaga, 1984) ir Fiodoro Dostojevskio romanu „Užrašai iš mirusiųjų namų“ (Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1964), kurie, pasak T. Žvirinskio, turėjo tam tikros įtakos atsirasti minėtai knygai.

Klaipėdoje gyvenančių literatūros ir meno gerbėjų rugsėjo 17-ąją laukia maloni staigmena: jaunus kūrėjus vienijantis festivalis „Literatūrinės slinktys“ dešimtojo gimtadienio proga aplankys uostamiestį. Ievos Simonaitytės bibliotekoje 17 val. viešės šiųmečiai „slinktininkai“ – bus atidaryta festivalio dailininkų darbų paroda ir pristatytas jaunųjų kūrybos rinkinys, kuriame literatų tekstus lydi dailininkų darbai.

Dešimtasis jaunųjų rašytojų ir dailininkų festivalis „Literatūrinės slinktys“ prasidės jau netrukus – rugsėjo 14-18 dienomis sostinėje, uostamiestyje ir LRT Klasikoje karaliaus proza ir poezija, o jaunieji dailininkai atidarys savo darbų parodas.

„Iš pradžių - be proto meiliai, o po to - riksmai ir peiliai“, - taip šiek tiek papildžius žinomą patarlę skamba naujos Gyčio Ambrazevičiaus dainos ir ją papildančio muzikinio vaizdo klipo „Peiliai“ priedainis.

Asociacija „Slinktys“, metų pradžioje pradėjusi leisti knygas vaikams, vasarai besiritant į pabaigą pristato naujieną – Viliaus Mačiliūno detetyvinę apysaką „Kas pagrobė mokytoją?“

Rugsėjo 14-18 dienomis vyks jau dešimtasis jaunųjų kūrėjų festivalis „Literatūrinės slinktys“. Jubiliejinis festivalis žada daug įdomių renginių, kuriuose dalyvaus šiemet išrinkti „slinktininkai“ – literatų ir dailininkų penketukas. Kaip ir kasmet, jaunųjų menininkų kūryba nuguls iš penkių knygučių sudarytame festivalio rinktinyje, kurią šiemet gimtadienio proga papuoš papildoma knygutė, skirta festivalio istorijai ir gražiausioms akimirkoms prisiminti.

Į spaustuvę nukeliavo pirmasis Nikos Piperitos romanas „Gervė smėlynuose”. Romanas apie moterį, mintimis grįžtančią į vaikystę, jaunystę, tačiau nepaleidžiančios vairo ir iš dabarties kelio.

Jau pasirodė ilgai laukta jaunųjų Sakartvelo poetų antologija „Aidintys“, kurią sudarė Greta Ambrazaitė, tekstus vertė Dominykas Norkūnas ir G. Ambrazaitė. Joje publikuojama dešimt ryškiausių jaunųjų Sakartvelo poetų: Aleksas Čigvinadzė, Lija Likokeli, Beka Achalaja, Salomė Benidzė, Nika Lašchija, Ereklė Deisadzė, Giorgis Arabulis, Giorgis Čutlašvilis, Giorgis Šonija, Nini Eliašvili.

Almanachas „Poezijos tiltai 2020“ (Vilnius: Slinktys, 2021; sudarytojai Dominika Olicka, Paweł Krupka, Juozas Žitkauskas) yra naujas reiškinys lietuvių literatūroje. Jis gimė iš pernai metais pirmą kartą Lietuvoje vykusio tarptautinio virtualaus poezijos festivalio, kurį surengti idėja kilo Pawełui Krupkai, tuometiniam Lenkijos instituto Lietuvoje direktoriaus pavaduotojui. Virtualus „Poezijos tiltų“ festivalis Facebook paskyroje per maždaug du mėnesius subūrė per šimtą poetų iš penkių žemynų.

Per pastaruosius keletą dešimtmečių užsienio šalyse distopija tapo ganėtinai populiariu literatūriniu žanru, kuris pamažu užkariauja ir Lietuvos skaitytojų širdis. Galima sakyti, kad distopiniai romanai ypač mėgiami jaunimo tarpe, vis dažniau pasirodo kino ekranizacijų (pvz., „Siuntėjas“, „Bado žaidynės“, „Bėgantis labirintu“ ir kt.) bei serialų (pvz., „Tarnaitės pasakojimas“, „Juodasis veidrodis“).

Birželio 7 dieną artimiausių bičiulių būryje buvo pristatytas prieš du mėnesius Anapilin iškeliavusio talentingo muzikos kūrėjo ir atlikėjo Sauliaus Spindi paskutinis albumas „Spiečius”. „Tikiuosi, kad jis taps tyro oro gurkšniu pasaulio melomanams, gyvenantiems dūzgiančiame vartotojų avilyje“, - įrašinėdamas albumą sakė Saulius Labanauskas, turėjęs sceninį vardą Sauliaus Spindi.

Antrasis Tarptautinis virtualus poezijos festivalis „Poezijos tiltai“ prasidėjo svarbią dieną, kuomet šeštadienį skaitančioji Lietuvos bendruomenė visame pasaulyje šventė poeto Vytauto Mačernio 100-ąsias gimimo metines. Atidarymo renginyje tiek gyvai Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, tiek tiesioginėje transliacijoje internete taip pat pristatytas praėjusių metų festivalio almanachas.

Birželio 3-osios pavakare, Lukiškių aikštėje atidarytoje vasaros skaitykloje #Vilnius skaito, buvo pristatyta ir netrukus pasirodysianti jaunųjų Sakartvelo poetų antologija „Aidintys” (leidžia „Slinktys”).

Birželio 1 d., švenčiant Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje pristatytos naujausios „Slinkčių” knygos vaikams: Perec Markiš „Gaidys raudonskiauterys” ir Mani Leib „Liežuviukas Šaunuoliukas”, išverstos iš jidiš kalbos. Šių knygelių vertimas iš jidiš kalbos ir leidyba – „Slinkčių” bendras projektas kartu su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene, kurį remia Geros valios fondas ir Lietuvos kultūros taryba. Leidinių originalai archyvuojami YIVO instituto el. bibliotekoje. Iš viso šiais metais dar pasirodys trys šio projekto knygos.

Naujos, originalios kultūros išraiškos formos vis labiau prigyja, o karantinas joms nėra kliūtis. Savaitgalį prasidėsiantis antrasis Tarptautinis virtualus poezijos festivalis „Poezijos tiltai“ sujungs poezijos mylėtojus bei tautinių mažumų ir imigrantų bendruomenių poetus keliuose žemynuose. Festivalis savo publiką pasitiks ne tik virtualiai, per nuotolį skaitomomis eilėmis, bet ir gyvais renginiais, o taip pat eilėraščiais, sugulusiais į „Poezijos tiltų“ almanachą bei diskusijomis apie naują poezijos žodžio realybę.

Tarptautinis virtualus poezijos festivalis „Poezijos tiltai“ šiemet bus rengiamas jau antrą kartą ir vyks birželio 5 – 12 dienomis. Virtualumas – išskirtinis šio festivalio bruožas. Pernai pavasarį įvedus visuotinį karantiną ir atšaukus renginius, apribojus bibliotekų bei knygynų veiklą, poezijos gerbėjams norėta net ir tokiomis sąlygomis užtikrinti nuolatinį ir gyvą kontaktą su kūrėjais.

Rugsėjo 14-18 dienomis vyks dešimtasis jaunuosius rašytojus ir dailininkus vienijantis festivalis „Literatūrinės slinktys“. Kaip ir kasmet, festivalį vainikuos ir įprasmins penkių rašytojų kūrybos rinkinys, kuriame bus publikuojami ir penkių skirtingų sričių dailininkų kūriniai. Kas taps jubiliejinį festivalio leidinį atstovausiančiais menininkais, paaiškės po konkurso, kurį festivalio organizatoriai jau paskelbė ir ragina aktyviai dalyvauti.

Praėjusiais metais išleista poeto, publicisto, dramaturgo Vladislavo Sirokomlės knyga „Nemunas nuo versmių iki žiočių“ – tai XIX amžiaus intelektualinėje aplinkoje gimęs kūrinys, kuriam būdingi ir romantizmo, ir racionalistinės mąstymo krypties ypatumai. Kelionės Nemuno upe istoriją sudaro dvi dalys: pirmojoje autorius aprašo Nemuno upę ir jos apylinkes nuo versmių dabartinėje Baltarusijos teritorijoje iki Kauno; antrojoje dalyje V. Sirokomlė perdirba XIX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Naugarduko bajoro Arnoldo Zenovičiaus parašytą kelionės Nemunu nuo Kauno iki Karaliaučiaus apybraižą.

Yra rašytojų, kurių naujų knygų pasirodymas laikui bėgant tampa kasdienybės, netgi rutinos dalimi, ir yra tokių, kurių nauja knyga tampa didžiuliu įvykiu. Iš pastarųjų – aktorė ir režisierė Birutė Mar, 2020 m. pristačiusi naują knygą vaikams – pasaką „Naktukas“ (išleido kūrybos studija „Solo“). Kaip vaikų rašytoja B. Mar debiutavo 2008 m. su knyga „Marija ir Pūkelis“. Antroji knyga – „Princesių sala“ – pasirodė 2011 m. 2014-aisiais išleista knyga „Gėlininkė“.

Žmogaus ir aplinkos ryšys visais laikais buvo (o ir tebėra) viena aktualiausių ir labiausiai intriguojančių temų poezijoje. Toji sąsaja savyje talpina ne tik atvirai deklaruojamą meilę tam tikrai vietovei, bet ir individo pastangas keisti pasaulį, sudėtingas pritapimo sociume problemas, konkrečių geografinių vietų (o ir įvykių, glaudžiai susijusių su apibrėžta erdve) paliktus randus asmens dvasiniame pasaulyje. Poeto, dramaturgo, fotografo Juliaus Kelero eilėraščių rinkinyje „Nepaliekantis miestas“ (2020 m. išleido „Homo liber“) daug dėmesio skiriama urbanistiniams vaizdams (dažniausiai sietiniems su Vilniumi) bei jų atspindžiams jautrios, kuriančios asmenybės jausenose.

Šiandien Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga paskelbė ilgąjį geriausių 2020 m. verstinių šiuolaikinės grožinės literatūros knygų sąrašą, kuriame – „Bazilisko ambasados“ čiabukų serija!

Visai neseniai asociacijos „Slinktys“ leidykla išleido nepaprastai įdomų romaną. Jo autorius – vilnietis rašytojas Tadas Žvirinskis, pagal profesiją vaistininkas, be to, išskirtinis sonetų kūrėjas ir puikus lenkų poezijos vertėjas. Knygoje, kuri vadinasi „Manuscriptum Discipuli“, pateikiamas išgalvotas vilniečio, Kauno medicinos universiteto farmacijos studento, 1990–1991 metų dienoraštis.

Vienas Juzulis kniaukia iš namų dešras bei skilandžius ir dovanoja juos sunkiai besiverčiantiems kaimynams, kitas Juzulis uždarbiauja pas kaimo žmones, kad susitaupytų išsvajotiems žiūronams, trečias – vagiliauja iš automobilių, ketvirtas – renka butelius, o už priduotą tarą gautus pinigus atiduoda tėvo alui ir mamos vaistams. Dvidešimt septyni Juzuliai, dvidešimt septynios istorijos – tai apie naujają Vytauto Račicko knygą „Juzulio istorijos“.

Šiandien, kovo 1 d., Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto paskelbtame kūrybiškiausių 2020 m. knygų dvyliktuke ir „Slinkčių” išleista knyga – Alvydo Valentos eilėraščiai „Prierašai neegzistuojančioms „Iliados” ir „Odisėjos” illiustracijoms”. Kaip rašoma LLTI pranešime, atrenkant knygas „išskirtas ir literatūriškai pasiteisinęs atramų kūrybai ieškojimas Europos kultūroje - Undinės Radzevičiūtės romanas Blogio ir grožio biblioteka ir Alvydo Valentos eilėraščių rinkinys Prierašai neegzistuojančioms „Iliados“ ir „Odisėjos“ iliustracijoms.”

Baigėsi „Knygų savaitė”. Gal ir nebuvo jinai pilnavertė atsvara Vilniaus knygų mugei, tačiau daugeliui jos dalyvių buvo proga bent virtualiai pristatyti savo naujausias knygas. „Slinktys” – ne išimtis. Penktadienį, vasario 26 d., pristatėme Alvydo Valentos eilėraščių knygą „Prierašai neegzistuojančioms „Iliados” ir „Odisėjos” illiustracijoms”, o šeštadienį, vasario 27 d., Tado Žvirinskio dienoraštinį romaną „Manuscriptum discipuli arba studentiška 1990–1991 metų kronika“.

2014-ais metais už savo antrą knygą „Paukštuko liudijimai“ Aivaras Veiknys buvo apdovanotas Jaunojo jotvingio premija, už trečiąją – poemą vaikams „Laumių vaikas“ – Salomėjos Nėries premija. Labai greitai pasirodys poeto ketvirtoji poezijos knyga „Mamuto medžioklė“.

Mano rankose – poeto Tado Žvirinskio dienoraštinis romanas (taip skelbiama paantraštėje) „MANUSCRIPTUM DISCIPULI arba studentiška 1990 – 1991 metų kronika“ (asociacija „Slinktys“, Vilnius, 2021). Banalus įvadinis sakinys apie (ne)tikėtą tekstą.

Nuo pirmosios Nojaus Saulyčio knygos – eilėraščių rinkinio „sms gėlytė“ („kitos knygos”) pristatymo po Liubarto tiltu Vilniuje praėjo trečdalis metų. Tiek laiko knygai, brandintai daugmaž dešimtmetį, nėra daug. Tačiau vos per keturis mėnesius ji spėjo ne tik pagyventi ar būti paskolinta bei panešiota krepšiuose (ko knygai Nojus linkėjo viename interviu), bet ir sulaukė ne vieno smalsaus skaitytojo bei literatūros kritiko atsiliepimo. Apie „sms gėlytės“ žydėjimą, autoriaus santykį su knyga ir pirmuosius telefonus su Nojumi kalbuosi virtualiai.

Išskirtinė ar bent pritraukianti daug dėmesio knyga - taip jau vadinamas vaistininko ir rašytojo Tado Žvirinskio dienoraštinis romanas. Kūrinyje aprašomas Lietuvai lemtingas 1990-1991 metų laikotarpis, o istorinių permainų verpete gyvenantis pagrindinis herojus – Medicinos instituto studentas, būsimas vaistininkas.

Pavasariop „Slinktys” išleis jaunųjų kartvelų poetų eilėraščių antologiją „Aidintys”. Joje - 10 autorių iki 35 metų kūryba. Knygoje tekstai bus skelbiami originalo, kartvelų, ir lietuvių kalbomis. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Darbams gerokai įpusėjus, pakalbinome šio projekto iniciatorę, poetę ir vertėją Gretą Ambrazaitę.

Šiandien, sausio 8 dienos popietėje, spaudai atidavėme TADO ŽVIRINSKIO dienoraštinį romaną MANUSCRIPTUM DISCIPULI ARBA STUDENTIŠKA 1990-1991 METŲ KRONIKA. Tai – pirmoji „Slinkčių” šių metų knyga, kurią iš spaustuvės (spausdina UAB „Petro ofsetas”) pasiimsime vasario pradžioje. Knygą redagavo Justinas Kubilius, viršelio autorius ir maketuotojas Rokas Gelažius. Romanas bus išleistas 800 egz. tiražu, iš kurio 80 autorius mielai pasirašys, o pirmieji iš anksto užsisakę, ją gali įsigyti su 10 proc. nuolaida.

„Kančia laikosi tol, kol tiki, kad esi laužiamas medis, tačiau pamačius, jog tuo metu pats esi ir šaką poškinantis – iliuzija prasisklaido, viskas praplaukia kaip debesys, kurie ir gražūs, ir baugūs, ir pasitraukiantys.“, - Ingrida Viluckytė

Šio vaistininko ir rašytojo planuose – romanas apie jauno žmogaus ieškojimus, atradimus ir praradimus istorinio lūžio laikotarpio Kaune 1990-1991 metais. 

Džiugu pranešti, kad jaunųjų Sakartvelo poetų antologija lietuvių kalba pasirodys jau 2021-aisiais!

Kiekvienai Homero giesmei sukūręs po eilėraštį, Alvydas Valenta neseniai išleido septintąją savo poezijos knygą „Prierašai neegzistuojančioms „Iliados“ ir „Odisėjos“ iliustracijoms“.

„Nesu visuomenės kritikas. Mane ji kaip tik mažai domina, kaip ir mano kuklus asmuo mažai domina „visuomenę“, ar greičiau tam tikrą medijų mums primetamą fikciją.“ - Tomas Petrulis

Manto Balakausko debiutinė poezijos knyga „Roma“, išleista 2016 m., susilaukė sėkmės, buvo gausiai skaitoma ir aptarinėjama, pateko į „Metų knygos“ rinkimų penketuką, pelnė autoriui Zigmo Gėlės premiją.

Tomas Petrulis (g. 1987) – poetas.