Į poezijos pasaulį, tarsi Alisa į Baltojo Triušio urvelį, netyčia prakritau dar paauglystėje ir nuo tos akimirkos vis į jį grįžtu ir naujai atrandu.
Literatūrinės slinktys 2021
Alina Borzenkaite
Užaugusi Vilnijos krašte, iš pradžių rašiau tik rusų kalba, domėjausi lenkų poezija, o vėliau atsivėrė ir lietuviškosios poezijos durys. Pradžioje ja tik žavėjausi, bandžiau versti mėgstamiausius eilėraščius į gimtąją kalbą, o dabar pati vis dažniau rašau. Linkstu prie kontrastų, kasdienoje derindama menininkės su paveldosaugininkės bei istorikės pašaukimais, tad ir kūryboje blaškausi tarp kaimo ir urbanistikos, gamtos ir betono, istorijos ir šiuolaikinių realijų. Vienodai grožiuosi Vilniaus gatvelėmis ir pramoniniais peizažais bei Šiaurės Lietuvos lygumomis, aplink nuolat ieškodama meno.