Knygos vaikams ir jaunimui

Atėjus atostogoms, moksleiviai ilsisi arba keliauja. Bet šios atostogos Virai ne tokios, kaip įprastai, – jos priverstinės, nes prasidėjo karas. Slėpdamasi nuo apšaudymų, kartu su tėvais ir jaunesniuoju broliuku mergaitė persikelia į daugiaaukščio namo rūsį.

Anzelmas Matutis (1923–1985) neatsitiktinai tituluojamas vaikiškiausiu lietuvių vaikų poetu. Jis puikiai išmanė vaiko psichologiją, suprato jo pasaulį, rašė žaismingai, gebėjo poetinėmis priemonėmis perteikti vaikiško mąstymo originalumą.

1914 m. Vilniaus Boriso Kleckino leidykla pradėjo leisti pirmą Lenkijoje ir Lietuvoje iliustruotą žurnalą vaikams jidiš kalba Grininke beimelech („Žalieji medeliai“). Šis žurnalas buvo sumanytas kaip smagus laisvalaikio skaitinys įvairaus amžiaus vaikams ir kaip ugdymo priemonė. Žurnalo pagrindu parengta žydų vaikų literatūros antologija „Žalieji medeliai“, kurią išleido „Slinktys“.

Atsivertę šią knygelę, rasite tris žaismingus ir pamokančius eilėraščius: „Vilenkė ir Maja“, „Vabalas“ ir „Ne aš“. Eilėraščiai artimi eiliuotos pasakos žanrui, juose kuriamas nuoseklus, vaizdingas pasaulis, kurio centre – vaikai bei gyvosios gamtos gyventojai.

„Slinktys“, bendradarbiaudamos su Lietuvos žydų (litvakų) bendruomene ir YIVO institutu, tęsia knygelių, verstų iš jidiš kalbos, seriją. Visos serijoje „Bibliotekėlė“ išleistos knygos parašytos ir pirmą kartą išleistos XX amžiuje. Leidiniuose pateikiamos autentiškos iliustracijos.

4b detektyvai nesnaudžia. Sėkmingai išsiaiškinę, kas pagrobė klasės auklėtoją Gabiją, jaunieji sekliai imasi naujų bylų. Koks graužikas sukėlė sumaištį klasėje? Kur prapuolė Adomas? Kas pavogė keistą muziejaus eksponatą?

Smagiai sueiliuota ir žaismingai parašyta pasakėlė pasakoja apie mamą ir tris sūnus – Tinginį, Ėdrūną bei Dūdžių. Brolių ir mamos likimas nėra pats geriausias – jie glaudžiasi mažoje trobelytėje ir gyvena vargingai. O ką jau kalbėti apie didesnes ir mažesnes brolių ydas: vienas, akivaizdu, tinginys, kitas valgo be saiko, o trečiam didžiausias malonumas – pūsti dūdą ir triukšmauti.

4b klasės gyvenimas ir toliau būtų slinkęs įprasta vaga, jei ne netikėtumas: po Kalėdų atostogų į klasę įžengęs direktorius Laimis praneša liūdną žinią – vaikų mylima mokytoja Gabija bent iki mokslo metų pabaigos į darbą negrįš, o ją pavaduos direktorius.

Pasaką apie gaidelį ir vištytę žino daugelis. Bet ar kam nors teko girdėti pasaką apie gaidelį ir vištytę, kuri įsigeidė šukų? Jeigu reikia šukų, vadinasi, teks važiuoti į mugę. Jeigu važiuosi į mugę, pakeliui tikriausiai ką nors sutiksi. Jei ką nors sutiksi, kaipgi nepakviesi jų sėstis į vežimaitį? O kas gali nutikti vežimaičiui, kuriame sėdi gaidelis, vištytė, liūtas, tigras ir dramblys?

Kartais sapnuojame, kad sėdim ant mėnulio krašto ir valgome ledus – ak kaip tada nesinori nubusti... O kartais užklumpa tokie kraupūs sapnai, jog ir kam nors papasakoti baisu. Taip nutiko mažam mielam kačiukui: sapne jis regėjo girią, klastūnę lapę, blizgančias iltis šiepiantį tigrą, gauruotąjį galiūną liūtą, smailiadantį vilką ir daug kitų plėšrūnų. O blogiausia, kad toje girioje tarp plėšrūnų paklydo Ikas Picherikas. Kuo toliau, tuo tamsesnė giria, tuo baisesnis kačiuko sapnas ir... tuo smalsiau versti kitą puslapį.

Namuose gyvena išdykėlė katytė. Švelni, juoda it smala, ji murkia, laksto po namus ir krečia eibes. Net mama, pykstanti, kad katytė draugauja su pelytėmis, negali atsispirti murklės žavesiui. Bet geriausias juodakailės draugas – ne pelytė, o berniukas. Dėl jo katytė padarytų viską.

Ar gali būti kas blogiau už žiemą be snaigių ir speigų? Kaip tik tokia nyki žiema ištinka pasaulį. Žmonės skęsta purve, tamsoje, žemė pažliugusi, vietoj sniego – tik pilkas lietus. Kodėl taip nutiko ir ką daryti? Ar yra žmogus, kuris visus išgelbėtų? Yra! Tai – berniukas Liežuviukas, Liežuviukas Šaunuoliukas, tikras drąsuolis. Ši eiliuota pasaka – apie berniuką, kuris, įveikęs išbandymus, nepabūgęs išsitepti purve, gauna stebuklingą dovaną. Kai žemėje snigs, žinokite, jog tai Liežuviukas, skriedamas dangumi, barsto snaiges.

Kartą gyveno išdidi bei pasipūtusi povelė ir ne mažiau išdidus gaidys raudonskiauterys. Povelė puošėsi karoliais ir svajojo ištekėti už karaliaus, o gaidys kedeno savo dailią skiauterę ir troško vesti povelę bei karaliauti pasaulyje. Bet pasaka nebūtų tokia įdomi, jei visi veikėjų norai išsyk išsipildytų. Nebūtų ji tokia įdomi ir tada, jei svajonių nesujauktų ragana – vienaakė senė raupsuotu veidu.   Eiliuota pasaka vaikams „Gaidys raudonskiauterys” (Der Galaganer hon/ דער גאלאגאנער האן ) išleista 1922 m.